„PZU Lietuva" pasiteiravo Lietuvos vairuotojų, kada ir kokiais atvejais jie ketina keisti turimą automobilį. Didžioji apklaustųjų dalis - 42 proc. - sakė važinėsią turima mašina tol, kol ši galės pajudėti iš vietos. Per artimiausius trejus metus automobilį ketina keisti tik ketvirtadalis vairuotojų.

Per artimiausius kelerius metus automobilį ketina keisti aukštesnių pajamų vairuotojai, dažniausiai - verslo vadovai ir ūkininkai.

„Lietuvos automobilių parkas kasmet sensta. Vidutinis šalies keliais važiuojančios mašinos mažius yra 9-11 metų. Taigi ir gedimai, dėl kurių įvyksta įvykiai, kurių nuostolius atlyginame, yra susiję su mašinų nusidėvėjimu - tai savaiminiai gaisrai, avarijos dėl nusidėvėjusių mechanizmų ir t. t. Senesniam automobiliui kyla kur kas daugiau pavojų kelyje, ir vairuotojai turėtų tai įvertinti", - teigia „PZU Lietuva" Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.

Pasak jo, kol kas nėra ženklų, leidžiančių kalbėti apie atsigaunančią naujų automobilių prekybą. „Jeigu žmogus keičia mašiną, jis perka šiek tiek naujesnę nei turėjo, tačiau dažniausiai tai nėra visiškai naujas automobilis. Todėl bendras mašinų parkas nejaunėja ir draudžiamųjų įvykių, kylančių dėl automobilių amžiaus, nemažėja", - teigia E. Skupas.

Jo manymu, apklausos duomenys, kad vos ketvirtadalis vairuotojų ketina keisti mašiną, leidžia teigti apie verslo įmonių pastangas atsinaujinti automobilius. Tačiau draudimo ekspertas nesitiki didesnio naujų mašinų pirkimo srauto.

E.Skupas, vertindamas vairuotojų planus keisti mašiną tik tuomet, kai senoji nebevažiuos, pataria atidžiau rinktis ir draudimo apsaugą. Draudimo eksperto teigimu, itin svarbu įvertinti tuos pavojus, kurie gali kilti senam automobiliui ir kuriuos jis gali sukelti kelyje.