Nauja kryptis

Pirmasis dyzelinis variklis buvo sukurtas prieš 109 metus. Per pastaruosius du dešimtmečius konstruktoriai sugebėjo neatpažįstamai pakeisti dyzelinių variklių savybes. 1989-aisiais Frankfurto tarptautiniame automobilių salone pirmą kartą buvo pristatytas „Audi" dyzelinis variklis, turintis elektronika valdomą tiesioginio degalų įpurškimo sistemą.

Kūrėjai ją pavadino TDI. Tai buvo perversmas - naujasis dyzelis, lyg benzininis agregatas, pasižymėjo sportiškumu, dinamiškumu, degalus naudojo pavydėtinai taupiai, „atleisdavo" vairuotojo klaidas pasirenkant pavarų laipsnį, mažiau teršė gamtą ir kt. Taigi automobilių variklių konstruktoriai pradėjo eiti nauja kryptimi.

Dyzelinis variklis - sudėtingesnis nei benzininis. Sudėtingumą lemia didelis slėgis, kurį reikia sudaryti, kad savaime suliepsnotų degusis mišinys. Todėl gamyboje būtina didelis tikslumas, atsparios konstrukcijos, medžiagos ir kt.

Dabar konstruktoriai ieško galimybių padidinti degalų įpurškimo slėgį, trumpinti jų įpurškimo į degimo kameras laiką.
Kuo didesnis slėgis, tuo mažesnės degalų mišinio dalelės įpurškiamos į degimo kamerą, tuo geriau jos sudega, kyla naudingumo koeficientas, lieka mažiau teršalų

Tad šiuolaikiniai dyzeliai 15-20 proc. ekonomiškesni nei pagaminti prieš dešimtmetį, jų darbo garsą salone jau darosi sunku atskirti nuo benzininio.

Sutaupo lėšų

Jeigu automobilyje įrengtas dyzelinis variklis, bus sutaupyta - jis mažiau sunaudos degalų. Kuo tai galima paaiškinti? Lengvojo automobilio dyzelinio variklio slėgio laipsnis yra 20-22 vienetai, o benzininio variklio - 9-10 vienetų. Taigi užtikrinamas didesnis naudingumo koeficientas.

Be to, dyzelinio variklio darbinio mišinio reguliavimas daugiausia kokybiškas, t. y. nepriklausomai nuo alkūninio veleno apsisukimų dažnio ir krūvio cilindruose paduodamas praktiškai vienodas oro kiekis, o išnaudojamų degalų kiekis padidėja, kai didėja krūvis. Net varikliui dirbant visu galingumu, įpurškiamų degalų masė 1,5-1,7 karto mažesnė nei to pat darbinio tūrio benzininio variklio. Vadinasi, tikrasis slėgio laipsnis, tai yra pabaigos slėgis, ir temperatūra nepriklauso nuo krūvio, o darbinis mišinys, palyginti su benzininiu varikliu, visada labai liesas. Šie faktoriai užtikrina aukštą dyzelinio variklio degimo efektyvumo ir vėlesnio plėtimosi esant daliniams krūvių režimams laipsnį.

Dyzeliniai varikliai dirba ilgiau už benzininius, tai paaiškinama tuo, kad cilindrų blokas, alkūninis velenas, cilindro ir stūmoklių grupės detalės, cilindrų bloko galvutė yra patvaresni ir standesni, taip pat tuo, kad naudojami dyzeliniai degalai, kurie, skirtingai nuo benzino, taip pat turi tepalų savybių.

Prie dyzelinių variklių trūkumų galima priskirti didesnę masę, mažesnį litrų galingumą, didesnį triukšmą dėl aukšto degimo slėgio ir sunkų paleidimą esant minusinei temperatūrai, ypač automobiliams, kurių rida 100 000 km ir daugiau.

Baugina žiema

Turbūt daugelis dyzelinių automobilių vairuotojų nerimastingai laukia žiemos ir bijo, kad jų automobilis neiškrėstų kokių nors pokštų. Tačiau tereikia tik rūpestingumo, minimalių žinių, ir „dyzelinės problemos" vairuotojų nekamuos visą žiemos sezoną.

Dyzelinių automobilių vairuotojams patariama jau rudenį susirūpinti mašinos būkle - pakeisti kuro filtrus, apžiūrėti pakaitinimo žvakes, purkštukus, pasidomėti akumuliatoriumi, pakeisti tepalus.

Kiekviena iš šių tarpusavyje susijusių grandžių sklandžiam agregatų darbui turi daug įtakos. Esant minusinei oro temperatūrai, krenta akumuliatoriaus, ypač seno, galia - sukimo momento jėga gali sumažėti net 30-40 procentų. Tokia „jėgainė" šaltą dieną neprivers dirbti starterio.

O starteris, jei, pavyzdžiui, stringa jo įvorės ar yra pasenęs rotorius, reikalauja daugiau srovės ir „sodina" akumuliatorių.

Dyzelinio kuro uždegimą lemia pakaitinimo žvakių būklė. Jei jos blogos, į šaltą orą patekęs kuro mišinys paprasčiausiai nesprogsta, ir mašinos variklio paleidimas tampa neįmanomas.

Svarbi yra ir kuro filtrų būklė. Beje, ji tiesiogiai susijusi su dyzelino kokybe: kuo šiame kure mažiau klampių medžiagų - sočiųjų angliavandenių (parafinų), tuo geriau ir lengviau paleidžiamas variklis.

Žiemą dyzelinių automobilių savininkams patariama naudoti tuos tepalus, kurie stingsta esant kuo žemesnei temperatūrai - kitaip bus sunku sukti alkūninį veleną, o tai vėl priklauso nuo starterio ir akumuliatoriaus būklės.

Donatas BRAZDEIKIS