Pasirodo, ne visi legendiniai prekių ženklai gali pasigirti turintys ilgą istoriją. Dar mažiau yra tokių, kurie sukurti siekiant paerzinti konkurentus. Automobilinis „Lamborghini" prekių ženklas dar neturi nė 50 metų, tačiau jis išsiskiria audringa istorija, o šio prekių ženklo automobiliai, nepaisant jų kainos, yra vieni geidžiamiausių.

"Lamborghini Reventon"

Bendrovės „Lamborghini" istorija prasidėjo dar iki automobilių gamybos pradžios. Bendrovės simbolis - auksinis jautis - iš pradžių puošė to paties pavadinimo... traktorius. Bendrovės įkūrėjas Feručio Lamborghini milijonus susikrovė gamindamas naujas žemės ūkio mašinas ir perdirbdamas po karo likusią techniką.

Idėja gaminti sportinius automobilius 47-erių italą aplankė ne staiga. Yra dvi pagrindinės įvykių, pastūmėjusių Lamborghini į automobilių gamybą, versijos.
Pirmoji - kasdieniška ir net kažkiek banali. Feručio Lamborghini buvo aistringas lenktynininkas ir vieną dieną jam kilo mintis sukurti tobulą sportinį automobilį.
Antroji - gerokai įdomesnė. Teigiama, kad traktorių gamintojas važinėjosi „Ferrari" automobiliu, tačiau nebuvo juo patenkintas. Įsitikinęs, kad jis - geras inžinierius, vieną dieną Feručijo Lamborghini atvažiavo pas Enco Ferrari norėdamas aptarti silpnąsias automobilio puses. Ar susitikimas įvyko, tiksliai nežinoma, tačiau Lamborghini pasijuto įžeistas ir ėmėsi kurti nuosavą sportinį automobilį. Nepasikliaudamas tik savo sugebėjimais, jis persiviliojo kelis „Ferrari" konstruktorius. Dėl tos pačios priežasties „Lamborghini" gamykla įsikūrė per 15 km. nuo „Ferrari" gamyklos.

1963 m buvo įregistruota antrinė traktorių fabriko „Lamborghini Trattori S.p.A" įmonė „Lamborghini". Tais pačiais metais Turino automobilių parodoje buvo pristatytas pirmasis „Lamborghini" prototipas - „Lamborghini 350 GT". Automobilis turėjo V12 variklį. Jų buvo parduota daugiau negu 100 vienetų.

1965 bendrovė pasauliui pristatė „Lamborghini Miura". Šiame modelyje V tipo 12 cilindrų variklis buvo sumontuotas skersai automobilio už vairuotojo nugaros. 1966 m, modelį šiek tiek patobulinus, prasidėjo jo serijinė gamyba.

"Lamborghini Miura"

1967 m. pasirodė ekstravagantiškas prototipas „Marzal" su 6 cilindrų varikliu ir dvejomis, į viršų atsidarančiomis, durimis. Serijiniu „Marzal" netapo, bet jo stilius buvo panaudotas kuriant modelį „Espada". Šis modelis turėjo „Bertone" kėbulą ir 4 litrų V12 variklį.

1971 m. buvo pristatyta kupė „Urraco P-250" su centre sumontuotu 8 cilindrų 2,5 l varikliu ir nelabai vykęs, bet ganėtinai originalus modelis „Jarama 4000T".

Tais pačiais metais Ženevos automobilių parodoje buvo pristatyta sensacija - „Lamborghini Countach". Automobilio durys atsidarinėjo ne į šonus, o į viršų. 1974 m. prasidėjo automobilio serijinė gamyba, bet tuo metu „Lamborghini" jau valdė kiti.

Vieni teigia, kad Lamborghini jaunesnysis nesidomėjo automobilių gamybą, todėl tėvas nusprendė parduoti įmonę. Kiti aiškina, kad bendrovę nustekeno daugelį automobilių gamintojų parklupdžiusi energetinė krizė ir keli nevykę sandėriai traktorių versle. Kaip buvo iš tikro, greičiausiai, jau nepavyks sužinoti, tačiau 1972 m. bendrovė buvo parduota. Vieno garsiausių prekių ženklų įkūrėjas savo įmonę valdė tik 9 metus. Bendrovę įsigijo investitoriai Žoržas Anri Rosetis ir Rene Leimeris, tačiau jie taip pat nesugebėjo jos išlaikyti ir po kelių metų bendrovė vėl buvo parduota.

Antrojoje aštuntojo dešimtmečio pusėje modelį „Urraco" pakeitė automobilis „Silhouette", gamintas iki 1979 m. 1980 m. pasaulį išvydo modelis „Jalpa", tačiau dėl lėšų trūkumo jo gamyba buvo nutraukta.

1984 m. bendrovę įsigijo Patrikas Mimranas. Jam vadovaujant buvo atgaivinta sportinių automobilių gamyba. Pirmuoju naujos kartos modeliu tapo „Lamborghini Countach". Per savaitę buvo surenkami trys tokie automobiliai. Tuo pat metu buvo sukurtas padidinto pravažumo automobilis „LM", gavęs 7 l V12 400 AG variklį, paskaičiuotą naudojimui ekstremaliose sąlygose.

1987 m. bendrovę perpirko JAV automobilių gamintojas „Chrysler", bet ir jam nepavyko padidinti ribotų serijų, bet labai brangius automobilius gaminančios įmonės rentabilumą.

"Lamborghini Gallardo LP"

1990 m. buvo sukurtas naujas modelis - „Diablo" - pristatytas Monte Karle. Automobilis turėjo 5,7 l V12 485 AG variklį. Beveik visa mechaninė dalis buvo perimta iš „Countach". Šis automobilis 100 km/val. greitį pasiekdavo per 4,4 s, o maksimalus jo greitis buvo 325 km/val. Tuo metu automobilis kainavo 240 000 JAV dolerių. Iš viso buvo pagaminti 2 903 tokie automobiliai.

1994 m. „Lamborghini" įsigijo bendrovė „Megatech" iš Bermudų salų. Tais pačiais metais, sulaukęs 76-erių, mirė bendrovės įkūrėjas Feručijo Lamborghini. 1998 m. „Lamborghini" įsigijo „Audi AG", valdantį jį ir šiandien.

Modelis „Diablo" buvo gaminamas iki 2001 m. Jį pakeitė naujas sportinis super automobilis - „Lamborghini Murcielago", turintis V12 6,2 l 580 AG variklį. Automobilio kaina buvo apie 205 000 JAV dolerių.

2003 m. kovą Ženevos parodos lankytojai išvydo „Lamborghini Gallardo". Šiandien tai - masiškiausias bendrovės gaminamas modelis. Per du metus buvo pagaminta 3 000 tokių automobilių. Be to, šis modelis palyginti pigus ir kainuoja „tik" 165 000 JAV dolerių.

Per mažiau negu 50 metų „Lamborghini" išleido į rinką daugiau kaip 20 sportinių automobilių modelių, pasižyminčių puikiomis techninėmis charakteristikomis, kokybe ir moderniomis technologijomis.

Parengta pagal užsienio spaudą
Nuotraukos iš Scanpix