Perkant automobilį dažnai kyla klausimas, kokią pavarų dėžę rinktis. Žinoma, automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis mūsų šalyje daugėja, tačiau nedaugelis vairuotojų žino, kaip tinkamai tokią transporto priemonę eksploatuoti. Netinkamai prižiūrima automatinė pavarų dėžė gendam o remontas tampa tikru galvos skausmu.

Patikimas mechanizmas

Pavarų dėžės kaip ir kiekvienas daiktas turi privalumų ir trūkumų. Automobiliu su automatine pavarų dėže gerokai patogiau važiuoti, nereikia galvoti, kada perjungti pavarą. Ypač patogu miestuose, kai tenka nedaug judėti, nes nedyla sankaba. Be to, tokius automobilius nesunku vairuoti ir neįgaliesiems.

Automobiliais su automatine transmisija daug kas nepasitiki, tačiau ši transmisija su vandens transformatoriumi - labai patikimas įrenginys, tegul ir labai sudėtingas. Specialistai tvirtina, kad tvarkingas ir tinkamai eksploatuojamas „automatas" yra patikimas.

Be to, automobiliuose su automatinėmis pavarų dėžėmis gerokai sumažėja transmisijos dinaminės apkrovos, mažesnis (mažiau junginėjamos pavaros, nėra „pergazavimų") toksinių medžiagų kiekis išmetamosiose dujose. Tiesa, mašinų su „automatais" kaina didesnė, jos naudoja šiek tiek daugiau kuro. Automatinių pavarų dėžių nemėgsta aktyvaus vairavimo mėgėjai. Pagrindinė priežastis, kodėl dauguma vairuotojų bijo automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis, - jos dažnokai genda, o remontas nėra pigus. Daugelis meistrų teigia, kad pagrindinės automatinių dėžių gedimo priežastys - netinkama jų eksploatacija.

Alyvos būklė

Automatinėse pavarų dėžėse labai svarbi alyva, pagal ją galima nustatyti ir transmisijos būklę. Naujai pakeistas, tvarkingos automatinės transmisijos tepalas yra rausvos spalvos. Jei pavarų dėžės karteryje yra pageltusi ar net pajuodusi alyva - ją reikia keisti. Skubi pagalba pavarų dėžei reikalinga ir tuomet, kai net ir neseniai keista alyva pajuodo ir turi svilėsių kvapą.

Svarbu periodiškai patikrinti automatinės pavarų dėžės tepalo lygį. Viena dažniausių automatinių pavarų dėžių gedimo priežasčių - sumažėjęs alyvos lygis, pvz., dėl nesandarių ir tepalą leidžiančių riebokšlių. Kai pavarų dėžėje trūksta tepalo, hidraulinėje sistemoje sumažėja slėgis. Tuomet frikcionai greičiau pradeda buksuoti ir agregatas sugenda. Tokių pasekmių nesunku sulaukti net ir tuomet, kai pavarų dėžės karteryje trūksta nedaug alyvos.

Negerai, jei automatinės pavarų dėžės karteryje per daug alyvos. Atminkite, kad alyvos lygis matuojamas veikiant varikliui. Ant tepalo matuoklės strypo yra žymos ir šaltam, ir įkaitintam tepalui. Jeigu ant matuoklės strypo žymos nenurodoma matavimo temperatūra, tuomet derėtų tepalo lygį matuoti pavarų dėžei įšilus.

Automatinės pavarų dėžės itin išrankios tepalams. Jokiu būdu nevalia į jas pilti kitokio tepalo, negu reikalauja gamintojas. Dažniausia „pagyvenusių" automobilių „automato" alyva keičiama kas 30 tūkst. kilometrų.

Svarbu laikytis reikalavimų

Automatinių pavarų dėžių amžių galima pailginti laikantis tam tikrų reikalavimų. Pradedant važiuoti į priekį, padėtį „R" reikia peršokti greitai. Sustojus - greit peršokti į „P" padėtį. Trumpam sustojus, pavyzdžiui, prie šviesoforo, nereikia jungti „N" padėties ir apskritai ją naudoti kuo rečiau. Trumpam sustojus automobilį reikia prilaikyti stabdžiais, o sustojus ilgesniam laikui įjungti „P" padėtį.

Jei sustojus prie šviesoforo automobilis smarkiai ima veržtis į priekį, kalta ne automatinė pavarų dėžė, o akceleratoriaus pamina. Taip būna, kai užsikerta akceleratoriaus lynas ar yra sutrikusi karbiuratoriaus veikla.

Rekomenduojama kuo rečiau naudotis „kick-down" režimu, nes kuo mažiau spausite akceleratorių, tuo ilgiau tarnaus transmisija. Ar reikia šildyti variklį žiemą prieš važiuojant? Šiuolaikinės alyvos leidžia to nedaryti, bet šaltą žiemą verčiau pašildyti, kad variklis padirbėtų keletą minučių, selektoriaus svirčiai esant prie „N".

Automatinė pavarų dėžė dažniausiai sugenda, kai bandoma intensyviai išsivaduoti įklimpus be įjungto pažeminto diapazono. Ypač pavojinga, kai automobilį bandoma „ištraukti" siūbuojant pirmyn atgal ir staigiai perjunginėjant „R" ir „D".

Dar viena pavojinga situacija - buksyravimas, kai variklis nepaleistas. Dėžės alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno ir, net įjungus „N", kai kurie krumpliaračiai su savo frikcionais nesutepami. Tad buksyruoti geriausia užkėlus varančiuosius ratus ant vežimėlio arba išjungti kardano veleną ar pusašius. Jei neįmanoma, reikia tempti tokį automobilį ne greičiau kaip 30 km per val. ir kuo trumpesnį atstumą. Absurdiškas patarimas automobilio variklį paleisti jį tempiant ir staigiai įjungus 1 poziciją. Variklis gal ir bus paleistas, bet dėžė po tokių eksperimentų gali nutilti ilgam.

Turi trūkumų

Tokio automobilio eksploatacija gana brangi. Reikia griežtai laikytis automobilio gamintojo nurodytų tepalų keitimo intervalų. Vien filtras tokiai pavarų dėžei, atsižvelgiant į modelį, kainuoja nuo 50 iki 800 litų. Brangesni ir tepalai. Be to, ne kiekvienas autoservisas keičia automatinių pavarų dėžių tepalus, nes reikia specialios įrangos.

Kitas automobilio su automatine pavarų dėže trūkumas - nepatartina tempti kitos mašinos, nes galima pakenkti pavarų dėžei. Automatinei pavarų dėžei būtinai reikia gerų starterio ir akumuliatoriaus.

Be to, automatinės pavarų dėžės sistema daug jautresnė, todėl greičiau genda. Reikėtų pabrėžti, kad gedimų dažniausiai pasitaiko dėl netinkamos automobilio priežiūros, o tinkama priežiūra brangiai kainuoja. Susidaro tarsi užburtas ratas.

Reikėtų atsiminti, kad visi naudoti automobiliai atvežami iš užsienio, todėl nežinia, kaip juos prižiūrėdavo buvę savininkas. Kita kalba, jei perkamas naujas automobilis.

Donatas BRAZDEIKIS