Pasaulinės automobilių pramonės laukia nauja krizė?
Atnaujinta: 2020-03-09
  • IMGP0716__Medium_

Cunamis ir žemės drebėjimas nusiaubė tik Japoniją, bet nelaimės padarinius gali pajusti gerokai daugiau šalių, o finansiniai nuostoliai bus gerokai didesni, negu prognozuota. Reikalas tas, kad nuo japonų atsarginių dalių gamintojų priklauso ne vienas pasaulinis automobilių gamintojas.
Žinoma, negalima kategoriškai teigti, kad dėl siaubingo žemės drebėjimo ir vėliau prasidėjusio gaisro Fukušimos atominėje elektrinėje žlugs visa pasaulinė automobilių pramonė, tačiau tenka pripažinti, kad jai bus suduotas tikrai rimtas ir skaudus smūgis. Japonijoje gaminama dešimtys tūkstančių automobiliuose naudojamų dalių ir komponentų - pradedant kėbulo dalimis ir varikliais, baigiant mikroschemomis. Didžioji dalis gamyklų, tiekusių rinkoms minėtą įrangą, šiuo metu stovi ir „laukia geresnių laikų".
Net didžiausi pasaulio automobilių gamintojai, naudojantys japonų gamybos komponentus, šiuo metu negali tiksliai pasakyti, ar dėl detalių trūkumo neteks stabdyti gamybos. Situaciją dar labiau blogina tai, kad iš stichijos nusiaubtų Japonijos rajonų informacija gaunama fragmentiškai ir gerokai pavėluotai. Tarkim „Ford" atstovai patikino, kad šiuo metu gamybos stabdyti neplanuoja, tačiau negalėjo tiksliai atsakyti, ar ilgam užteks JAV koncerno sandėliuose sukauptų japoniškų dalių atsargų. Iki katastrofos „Ford" iš Japonijos importuodavo gausybę didesnių ar smulkesnių detalių, įskaitant ir akumuliatorius hibridiniams automobiliams. Turbūt ne visi žino, net japonų koncernai „Sanyo Electric Co." ir „Toshiba Corp." yra vieni pagrindinių akumuliatorių, montuojamų į hibridinius automobilius, gamintojų. Problemų dėl sustojusių šių koncernų gamyklų visu pirma turės būtent elektromobilių gamintojai. Iš viso JAV automobilių gamintojai iš tekančios saulės šalies importuoja apie 14-15 proc. automobilių pramonei reikalingų dalių ir įrangos.
Gali būti, kad dėl neveikiančių japonų gamyklų konvejerius turės stabdyti ir tokie europiniai gamintojai kaip „BMW" ir „Volvo". Maždaug apie 10 proc. „Volvo" automobilių sudaro būtent Japonijoje pagamintos detalės. Atrodytų, 10 proc. nėra daug, tačiau, kaip pastebi automobilių pramonės analitikai, jeigu turite net 98 proc. reikiamų detalių, tai automobilio vis tiek nesurinksite, nes jums reikia visų 100 proc.
Kadangi kasmet automobiliai tampa sumanesni, jiems reikia daugiau ir galingesnių „elektroninių smegenų". O kur dar tokios sistemos kaip „GPS", „autopilotai", beraktės užrakinimo/atrakinimo sistemos, variklio užvedimas per atstumą ir kt. Nuo Japonijoje gaminamų elektroninių mikroschemų visiškai priklauso Pietų Korėjos pramonės giganto „Samsung" veikla. Beje, korėjiečiai oficialiai pranešė, kad ieško alternatyvių tiekėjų. Ekspertai pažymi, kad mikroelektronikos trūkumas gali pabranginti ne tik ją, bet ir galutinius produktus, kurių gamybai ji ir naudojama.
Žinoma, jei apie kitus gamintojus galima kalbėti pusiau abstrakčiai, tai tenka pripažinti, kad labiausiai šiuo atveju nukentėjo būtent Japonijos koncernai ir įmonės. Jie savo gamyklas sustabdė jau po pirmųjų stichijos smūgių kovo 11 d. „Honda" jau patvirtino, kad prarado ryšį su 40 iš turimų 113 atsarginių dalių tiekėjų. „Nissan", net ir tada, kai planavo atnaujinti gamybą prabėgus savaite po katastrofos, pripažino, kad turimų atsargų jiems užteks dviem trims dienoms, o paskui konvejerius vėl teks stabdyti, nes komponentų tiekėjų tinklas sunaikintas. Situaciją dar labiau blogina tai, kad dėl avarijos Fukušimos AE ir gaisrų, kilusių kai kuriose kitose šalies elektrinėse, šalies vyriausybė ragina visas įmones kaip galima labiau sumažinti elektros energijos sąnaudas. Kad raginimas tikrai būtų išgirstas, didieji pramoniniai objektai tiesiog atjungiami nuo elektros tinklų, o elektra aprūpinami socialiniai objektai - ligoninės, vandens saugyklos, gyvenamieji namai. Be to, stichija sugriovė ir kelis didelius šalies greitkelius, tad, kol jie nebus atkurti, kalbėti apie nuolatinį reikiamų automobilių dalių tiekimą dar anksti.
Šiuo metu didžiausių Japonijos automobilių gamintojų gamyklos stovi, bendrovės toliau stebi ir analizuoja situaciją. Tiksliai suskaičiuoti, kiek pasaulinei automobilių pramonei kainuos Japonijos katastrofa, taip pat pavyks dar negreit, nes kai kurios pasekmės paaiškės tik po kelių mėnesių. Kol kas pirmus skaičius pateikia tik agentūra „Goldman Sachs": kiekviena prastovos diena „Toyotai" kainuoja 72 mln. JAV dolerių, „Hondai" - 25 mln. JAV dolerių. Kitų gamintojų patiriami nuostoliai dar neįvertinti.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Efektyvūs stabdžiai saugo slidžiame kelyje

Efek­ty­vūs stab­džiai rei­ka­lin­gi bet ku­riuo me­tų lai­ku, ta­čiau la­biau­siai - žie­mą

Apie automobilių variklių žvakes

Nors dyzelinių ir benzininių automobilių variklių žvakės

13 „Mitų griovėjų“ sugriautų automobilinių mitų

Laidą „Mitų griovėjai" žino beveik visi televizijos žiūrovai.

Lyginame: variatorius, robotizuota PD ir automatinė PD

Nesvarbu, pirksite naują ar naudotą automobilį, tikrai kils klausimas ...

Autoservise gali ir "nurengti"

Sunku būtų rasti vairuotoją, negirdėjusį nė vienos istorijos apie...

2011-ieji – perversmo automobilių pramonėje metai

Galima drąsiai teigti, kad 2011 m. įeis į automobilizmo istoriją.

Pasaulinės automobilių pramonės laukia nauja krizė?

Įvertinus tai, kad dauguma Japonijos gamyklų vis dar nedirba, klausimas tampa labai aktualus

Servisų meistrai tyko lengvatikių

Dalis automobilių remonto dirbtuvių meistrų sėkmingai įvaldė techniką, kaip pasipelnyti iš patiklių ir mažai ką apie mašinų remontą išmanančių žmonių.

Automobilių vagies prisipažinimas

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė įdomus straipsnis, kurio autorius teigia gavęs interviu iš automobilių vagystėmis užsiimančio žmogaus.