Andrius Sinkevičius, neseniai nugalėjęs konkurse „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2013" ir iškovojęs Susisiekimo ministro taurę bei kelialapį į Ženevos automobilių saloną, jau septinti metai egzaminuoja būsimuosius vairuotojus valstybės įmonės „Regitra" Kauno filiale. Siekis, kad eismas mūsų keliuose būtų saugesnis ir kultūringesnis, yra kasdieninio jo darbo dalis.

„Eismo įvykių grėsmė, pavojingos ir rizikingos eismo sąlygos - tai egzaminuotojų darbo kasdienybė. Nors tokias situacijas sukelia ir patyrę vairuotojai, tačiau egzaminų automobilyje, kurį vairuoja pradedantysis vairuotojas, su grėsmingomis situacijomis susiduriama dažniausiai", - pastebi A. Sinkevičius.

Privalomo mokymo kurso neužtenka

Daugiau kaip pusė pradedančiųjų vairuotojų - jauni, iki 30 metų amžiaus. Teisės vairuoti  jie siekia ne tik dėl daugelio patogumų, kuriais gali pasinaudoti turėdami vairuotojo pažymėjimą, bet ir galvodami apie savo būsimą karjerą. Gyvenančius atokiose vietovėse vairuoti savo automobilį verčia ir menkai išvystyta viešojo transporto sistema.

Nors saugiai vairuoti šiuolaikinį lengvąjį automobilį nesudėtinga, ir to nesunkiai išmoksta dauguma jaunų ir vyresnių žmonių, visgi tik nedaugeliui užtenka privalomo vairavimo kurso vairavimo mokykloje. Kitiems būtina skirti žymiai daugiau laiko reikiamai vairavimo patirčiai įgyti.

„Todėl, jei tik yra nors menkiausia papildoma galimybė gilinti saugaus vairavimo įgūdžius, reikia ja ir naudotis. Mokytis vairuoti papildomai galima su savo šeimos nariu ar su vairavimo instruktoriumi", - pataria A. Sinkevičius.

Iš klaidų mokomės

Jei laikant vairavimo egzaminą pernelyg jaudinamasi, blaškomasi, tuomet greičiau ir suklystama. Dažnai pasitaiko su automobilio sankabos ir pavarų valdymu susijusios klaidos, pasirenkamas netinkamas greitis. Valdydamos automobilį, pasak A. Sinkevičiaus, dažniau klysta merginos. Vaikinai dažniau suklysta atpažindami ir įvertindami situaciją: nepastebi kelio ženklų, dažniau rizikuoja, nenumato manevro pasekmių.

„Gana daug būsimųjų vairuotojų beveik nestebi eismo situacijos už vairuojamo automobilio, nesinaudoja galinio vaizdo veidrodžiais, taigi, patys sau gerokai apsisunkina važiavimą, - pastebi A. Sinkevičius. - Susidaro įspūdis, kad mažai domimasi ir situacija automobilio priekyje, tuo, kas yra už 30-50 metrų".

Vairavimo aikštelėje atliekami pratimai susiję su realaus eismo situacija, todėl jiems skiriamas didelis dėmesys. Tačiau šioje aikštelėje sėkmingai atlikto pratimo, pavyzdžiui, „pagreitėjimo", būsimajam vairuotojui neretai jau nebepavyksta pakartoti realiame eisme, taip sudaroma visiems eismo dalyviams pavojinga situacija.

„Nors klaidų dar pasitaiko, tačiau apskritai mūsų keliuose jau vairuojama kultūringiau. Pagrindinis tai lemiantis dalykas - tapome Europos Sąjungos dalimi, keliaudami susipažįstame su kitų šalių eismo kultūra, didelę įtaką daro ir saugaus eismo kompanijos žiniasklaidoje", - pastebi „Regitros" specialistas.