utoreviu.lt, prisidėdamas prie situacijos Vilniaus gatvėse gerinimo, kartu su Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba pradėjo bendrą projektą, kurio tikslas – informuoti tinklalapio skaitytojus apie sudėtingiausias (avaringiausias) sostinės gatves, apie ten dažniausiai įvykstančius eismo įvykius, pateikti praktinių patarimų, kaip išvengti eismo įvykių, kaip reiktų elgtis vienoje ar kitoje sankryžoje ir į ką atkreipti dėmesį.

Pirmoji bus apžvelgiama Ukmergės g.-P. Žadeikos g. sankryža, kadangi, tiesiant kelius, joje situacija per pastaruosius porą metų pasikeitė ir toliau keičiasi. Situacijas komentuoja Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas komisaras Egidijus Tučis.

Eismo įvykių statistikos apžvalga

Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos duomenimis per 2005 m. Ukmergės g. - P.Žadeikos g. sankryžoje įvyko 141 eismo įvykis, 9 įskaitiniuose įvykiuose nukentėjo 13 žmonių. 2006 m. šioje sankryžoje įvyko 131 eismo įvykis, 3 įskaitiniuose įvykiuose nukentėjo 6 žmonės. 2007 m., vykstant sankryžos rekonstrukcijai, įvyko net 156 eismo įvykiai, bet, laimei, tik 2 įskaitiniuose įvykiuose nukentėjo 3 žmonės. Deja, skaičiai nėra džiuginantys, kadangi eismo įvykiuose nukentėjusių žmonių skaičius sumažėjo ne dėl išaugusio vairuotojų sąmoningumo ar atidumo, o dėl didžiulio sankryžos apkrovimo ir priverstinai sumažėjusio transporto priemonių greičio.

Pagrindinės problemos

Šiandien pagrindinės šios sankryžos problemos yra kelios. Visų pirma tai – seno tipo šviesoforai, kurių raudonos ir žalios šviesos režimai užprogramuoti pagal mašinų srautą, geltona šviesa dega apie 4 sekundes ir nėra taip vadinamo „persidengimo“. Naujo tipo šviesoforuose yra „persidengimas“ – tokia padėtis, kai vienu metu, nors ir trumpai, raudona šviesa dega skirtingomis eismo kryptimis ir sankryža „išsivalo“ nuo mašinų.

Antra šios sankryžos problema – nors mašinų srautas didelis, šviesofore nėra atskiros sekcijos sukantiems į kairę. Tad norintis pasukti į kairę vairuotojas turi praleisti visus, važiuojančius tiesiai, ir tik šiam srautui sustojus, paprastai jau įsijungus raudonam šviesoforo signalui, baigti savo manevrą – sukimą į kairę. Kaip rodo praktika, jei žmogus turi vairuotojo pažymėjimą, tai dar nereiškia, kad jis moka kelių eismo taisykles. Taisyklėse aiškiai pasakyta, kad sankryžoje esančiam ir manevrą pradėjusiam vairuotojui turi būti leista jį pabaigti. Taip pat rašoma, kad jei vairuotojas negali sustoti ten, kur dabar yra, jam taip pat turi būti leista baigti manevrą. Deja, šitai dažnai pamirštama.

Trečia problema – (galioja visose sankryžose) – vairuotojai neatidūs ir nepaiso kelio ženklų. Artėjant prie sankryžos būtina sumažinti greitį ir įdėmiai apsidairyti, ir tik tada važiuoti toliau. Taip pat būtina atminti Kelių eismo taisyklių 210 p. nuostatą: ,,Kai eismas reguliuojam šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais“.

Dažniausiai Ukmergės g. – P. Žadeikos g. sankryžoje pasitaikantys eismo įvykiai:

1. Kadangi mašinų srautas didelis ir nėra specialios sekcijos sukti į kairę, dažnai tenka sukti jau užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Deja, vairuotojai ne tik yra primiršę KET 203 p. „Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius“ ir 204 p. ,,Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos“ nuostatas. Jie nesilaiko paprasčiausio mandagumo, skubėdami pajudėti ir nepraleisdami kitų eismo dalyvių.

2. Nesilaikoma KET, nes sukdamas į dešinę (kairę) vairuotojas mėgina „būti gudriausias“ ir į jam reikiamą pusę suka iš antros ar net trečios juostos, tikėdamasis spėti pralįsti ar kad bus praleistas kitų eismo dalyvių. Kartais tai pavyksta, tačiau dažniau viskas baigiasi avarija. KET 150 p. nustatyta, kad „Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti“.

3. KET taisyklių nesilaikymas ir vairuotojo neatidumas. Sankryžos ribose rikiuojantis į kairę vairuotojas neapžvelgė aplinkos ar neįvertino artėjančio automobilio greičio ir, nors ir suko į kairę, jo nepraleido. KET 148 p. nustatyta, kad „Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi“.

Visos trys situacijos skiriasi, bet jų buvo galima išvengti laikantis KET ir gerbiant kitus eismo dalyvius.

V. Misevičius

Schemos – E. Zablockytė

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.