Šiandien žodis „Latvija", daugeliui asocijuojasi su kaimynine valstybe, tačiau dar prieš 15 - 20 metų būtent taip buvo vadinami miestų ir miestelių gatvėmis zuję mikroautobusiukai. Aš pats tik kiek paaugęs sužinojau, kad autobusiukai, kuriuose už pravažiavimą tarybiniais laikais reikėjo mokėti net 15 kapeikų (ganėtinai didelė suma), buvo gaminami kaimyninėje valstybėje, „RAF" gamykloje. Bet „rafikais" jų vis tiek niekas nevadino. Iki pat savo egzistencijos pabaigos, tiek tarybiniais laikais, tiek ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, jie buvo vadinami „latvijomis" ir tik gerokai vėliau, kai latvių gamybos transportą pakeitė vakarietiškas, prigijo terminas „mikriukai".

„RAF" reiktų šifruoti kaip Rygos autobusų fabrikas, nors pati gamykla savo klestėjimo viršūnę pasiekė per kilometrų 50 nuo Rygos nutolusioje Jelgavoje. Veikti gamykla pradėjo dar tolimaisiais 1949 m., o pirmieji autobusai į miesto gatves išriedėjo 1955 m. Dideli, grubūs, bet ganėtinai pigūs ir patvarūs - būtent tai, ko reikėjo po karo atsigaunančiai šaliai. Ilgą laiką pirmieji „RAF" autobusai važinėjo kaip miestų viešasis transportas.

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

1958 m. rinkoje, jei taip galima sakyti, pasirodė daugeliui vyresnio amžiaus tautiečių puikiai pažįstami modeliai „RAF 977". Autobusiukai buvo tokie sėkmingi, kad jų gamybą netgi buvo išplėsta. Poreikiui augant 1967 m. buvo atidaryta „RAF" gamykla Jelgavoje, kur ji sėkmingai veikė tris dešimtmečius. Per metus nuo Jelgavos gamyklos konvejerių nuriedėdavo apie 16 000 - 17 000 autobusiukų.

Beje, pagal Tarybų Sąjungoje galiojusią tvarką, nors ir būdama ganėtinai patogi, „Latvija" buvo pasiekiama tik valstybinėms įstaigoms. Privatiems asmenims ją leisdavo įsigyti tik išimtiniais atvejais. Gaila, nes inžinieriai tikrai stengėsi kurdami naujus „RAF" modelius. Greta įprastų „latvijų" gamykloje galima pamatyti „latvijas" sunkvežimiukus, specialiai gamyklos reikmėms pagamintą „Latviją - namuką ant ratų", 1980 m. Maskvos olimpiadai sukurtą pusiau keleivinį modelį, skirtą pervežti sportininkams ir jų inventoriui ir netgi „RAF" vilkiką.

1991 m. subyrėjus Tarybų sąjungai, prasidėjo Baltijos šalių blokada. Šiandien ją prisimena ne visi, tačiau tada situacija buvo gerokai sunkesnė negu per pastarųjų metų finansinę pasaulinę krizę. Aišku, kad subyrėjus super valstybei, keitėsi ir ekonominiai santykiai. „RAF" gamykla liko ne tik be garantuotos rinkos, bet ir be detalių tiekėjo. Kažkada į „RAF" siūlėsi investuoti „GAZ" gamykla, tačiau latviai, išsigandę, kad tai gali pakenkti jų jaunai nepriklausomai valstybei, pasiūlymo atsisakė.

Muziejaus gidė pasakojo, kad gamykla ir jos gamybiniais pajėgumais domėjosi japonai, tačiau atvykę ir išmatavę užterštumo gamykloje lygį, jie apsisuko ir išvažiavo. Netoli buvusios didžiulės gamyklos kūrėsi naujos įmonės, per kokį kilometrą nuo „RAF", šį kartą jau bendradarbiaujant su Maskva, buvo įkurta latviškų autobusų gamykla, tačiau legendinės „latvijos" nieko nesudomino, tad 1998 m. buvo paskelbtas „RAF" bankrotas.

Šiuo metu gamyklos teritorijoje irgi kuriasi įmonės, tačiau automobilių pramonė jų nedomina, o didžiulis, apleistas kompleksas liūdnai primena apie kadaise buvusią „RAF" didybę ir tūkstančius mūsų gatvėmis linksmai riedėjusių „latvijų"...

Dabar visus įdomius "RAF" modelius galima išvysti gamykloje veikiančiame muziejuje. Gidės teigimu, visi autobusiukai - važiuojantys, tačiau išbandyti to nepavyko. Gal kitą kartą gidė bus sukalbamesnė ir pavyks susitarti bent dėl trumpučio bandomojo važiavimo...

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama