Pasaulyje yra įvairių vietų, vien pagalvojus apie kurias dažnas automobilių mylėtojas suvirpa ir pagalvoja „kad man taip ten patekus"... Viena tokių - karo per pusę padalinta Kipro sala. Tiksliau, jos buferinė zona, kurioje apsilankęs nuotykių ieškotojas įspūdžiais pasidalino savo bloge:

„1974 m. karinio konflikto metu Turkijos kariuomenė įsiveržė į graikams priklausiusią salą ir pusę jos užėmė. Jungtinės tautos, užuot pasmerkusios agresorius, leido turkams pasilikti užimtoje teritorijoje, o dvi priešiškas stovyklas atskyrė apsaugine, neutralia zona. Situacija saloje nuo pat praėjusio amžiaus nepasikeitė, tačiau buferinė zona tapo savotišku „muziejumi po atviru dangumi", nes laikas ten tarsi sustojo.

Buferinė zona tęsiasi pusantro šimto kilometrų per visą salą ir yra nuo 1 iki 5 km. pločio. Joje galima rasti ne tik keliasdešimt apleistų gyvenviečių, buvusią Nikosijos pramoninę zoną, bet ir medžiais apaugusį tarptautinį oro uostą. Formaliai nė viena iš konfliktuojančių pusių negali įžengti į šią zoną ir JTO padaliniai įdėmiai stebi, kad tiek graikai, tiek ir turkai laikytųsi paliaubų.

Nepaisant JTO kontrolės, vietos gyventojai teigia, kad patekti į buferinę zoną nėra sunku: prie kiekvieno griovio ar krūmo kareivio niekas nepastatys. Sienos apsaugą turi užtikrinti metalinė spygliuotos vielos tvora, tačiau ją pastatė iškart po konflikto, tad daugelyje vietų ji jau prarūdijusi arba nutraukta nuotykių ieškotojų. Kas 2 - 3 kilometrus išdėstyti stebėjimo postai, tačiau dauguma jų stovi tušti. Rimčiau saugoma tik šiaurinė buferinės zonos dalis, nes turkai įsitikinę patys ir bando įtikinti kitus, kad šios teritorijos teisėtai priklauso jiems, o dirbtinė Šiaurės Kipro respublika yra visom prasmėm teisėta. Tad šios salos dalies reiktų vengti, nes turkai ne tik ginkluoti, bet ir sunkiai prognozuojami - gali pirma nušauti, o paskui aiškintis kas, kodėl ir kaip.

Graikai ir JTO kariai į viską žiūri paprasčiau. Žinodami, kad Šiaurės Kipro respublika - laikina problema, graikai net nesistengia saugoti šios dirbtinai turkų suformuotos ir JTO palaimintos sienos.

Ką daryti, norint patekti į buferinę zoną? Viskas ganėtinai paprasta. Reikia važiuoti kuriuo nors antraeiliu keliu, einančiu palei dominančią teritoriją. Kartkartėmis pasitaikys šalutiniai keliukai, kai kur dar padengti beveik pusę amžiaus neprižiūrimo asfalto likučiais. Tokius keliukus „puoš" įspėjamieji ženklai „Uždara karinė zona", „Stovėti ir fotografuoti draudžiama" ir pan. Kartais, kad ženklai įgautų didesnį svorį, keliukai gali būti užblokuoti betoniniais luitais, bet paieškojus tikrai galima rasti ir laisvų privažiavimų prie pat draudžiamos ribos.

Pagrindinis kelionės į buferinę zoną tikslas buvo apleista palydovinė stotis, užfiksuota „Google.Earth", tačiau jos taip ir nepavyko rasti. Užtat klaidžiojant po draudžiamą zoną ir rizikuojant sutikti JTO karius ar Kipro policijos patrulius, pasisekė atrasti tikrą „lobį" - apleistą muitinės sandėlį, kuriame teisės įvažiuoti į Kiprą vis dar laukia dešimtys automobilių.

Laikas muitinės pastatų nepagailėjo, tad dalis jų jau sugriuvę, tačiau kiti vis dar „atlieka savo pareigą" ir saugo juose esančius automobilius, taip ir nesulaukusius savo eilės.

Aišku, kad apie šią vietą žino vietiniai gyventojai, kurie turi specialius leidimus lankytis „niekieno" žemėje. Tai liudijo ne tik prižiūrėta apelsinų plantacija ir netoliese stovintis apgyvendinti namai, bet ir šalia senų automobilių stovintis modernus evakuatorius. Panašu, kad pamiršti automobiliai kažkam tapo pasipelnymo šaltiniu ir pamažu gabenami iš buferinės zonos į „laisvąjį pasaulį". Gali būti, kad kažkas nusprendė papildyti savo asmeninę kolekciją arba vietos fermeriai nusprendė paremti vietos technikos muziejų. O gal tiesiog buvo rastas dar visai geras modelis, kuris netrukus smagiai riedės Kipro keliais.

Vietos gyventojų sutikti nepavyko, tad apie tolesnį automobilių likimą galima tik spėlioti. Užtat sutikome Kipro kareivius. Mūsų laimei, jau ne buferinėje zonoje, o už jos ribų, kai iš šalutinio keliuko sukome į pagrindinį kelią. Sustabdę automobilį jie pasiteiravo kas mes ir kodėl nepaisome ženklų? Paaiškinome, kad pasukome į šalikelę nusilengvinti, nes nesinorėjo to daryti prie pat kelio. Nors ir abejodami, kareiviai mus paleido ir nuvažiavo.

Minėta automobilių saugojimo aikštelė, preliminariai, yra čia http://goo.gl/maps/TJJCS, tačiau jos gali tekti ir paieškoti, nes Šiaurės Kipro teritorijos daugelyje GPS navigatorių nėra. Taip pat primenu, kad tai - savotiškas nusikaltimas, nes keliaujama į draudžiamą zoną, tad jei atsiras problemų, spręsti jas turėsite patys. Būkite tam pasirengę".

http://puerrtto.livejournal.com/ informacija

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.