Patirtis tiesiogiai siejasi su vairavimo praktika. Psichologai mano, kad vairuotojai ne iš karto geba saugiai vairuoti. Pirmiausia jie turi pereiti keletą psichologinių etapų, kurie lemia jų elgseną.

1 etapas: įveikiamas nuolatinės baimės jausmas. Jis trunka pirmas vairavimo dienas, o kartais – savaites. Šis laikotarpis ypač sunkus. Žmogus, kuris ką tik sėdo prie automobilio vairo, susiduria su iki tol nepatirtomis užduotimis ir problemomis, kurioms išspręsti jis neturi nei žinių, nei patirties. Todėl naujokas stengiasi išvengti kritinių ir konfliktinių situacijų.

2 etapas: neįvertinamas pavojus. Per pirmą etapą vairuotojas stengiasi išvengti kritinių situacijų, todėl dažniausiai nepatiria grubaus elgesio keliuose ir nepatenka į avarijas. Dėl to susidaro apgaulingas „meistriško“ vairavimo pojūtis. Žmogus pradeda nepagrįstai pasitikėti savimi ir rizikuoti. Etapas tęsiasi tol, kol vairuotojas nuvažiuoja pirmuosius 3,5–4 tūkstančius kilometrų.

3 etapas: silpnėja perdėto saugumo jausmas. Ilgiau vairuoji – saugiau jautiesi, tačiau iš tikrųjų mažėja atsargumas. Tai nėra saugus vairavimas, tik apgaulė.

4 etapas: įvertinamas objektyvus pavojus. Įgyti vairavimo įgūdžiai ir patirtis nuolat primena apie pavojus, tykančius kelyje.

5 etapas: silpnėja saugumo jausmas. Patiriama trečiais ar ketvirtais vairavimo metais arba tada, kai vairuotojas yra nuvažiavęs pirmuosius 100 tūkstančių kilometrų. Psichologų nuomone, šis fenomenas susijęs su tuo, kad geri vairavimo įgūdžiai ir patirtis lemia dėmesingumo ir atsargumo silpnėjimą. Statistika sako, kad patyrę vairuotojai dažniau patenka į dideles avarijas. Tai tik dar kartą įrodo, jog eismo saugumas pirmiausia yra susijęs ne su vairuotojų patirtimi, o su žmonių psichologijos ypatumais.

Būna atvejų, kad pirmasis susižavėjimas savarankišku vairavimu praeina. Staiga netenkama noro vairuoti, genda nuotaika, žmogus prisiekia daugiau niekada nesėsiąs prie automobilio vairo. Psichologai tokią būsena vadina persivalgymu. Patyrus minėtus pojūčius, reikia pailsėti nuo vairavimo.

Kartais nepatyręs vairuotojas neužleidžia kelio kitai mašinai tik dėl to, kad bijo atlikti papildomą judesį. Todėl rekomenduojama neerzinti aplinkinių, o ramiai manevruoti ir nekelti sumaišties kelyje. Atminkite, kad vairuoti reikia „išraiškingai“, kitaip tariant – Jūsų veiksmai turi būti suprantami visiems kelių eismo dalyviams.

Norėtume pridurti keletą žodžių apie moterų ir vyrų elgsenos kelyje skirtumus, kuriuos lemia ne tik prigimtis, bet ir socialinės kultūrinės priežastys. Pavyzdžiui, berniukai labiau pasitiki savimi, o jų tikslas – sėkmė, dėl kurios verta rizikuoti. Mergaitės atsargesnės ir pirmiausia stengiasi nepatirti nesėkmių. Pagrindinę vyrų ir moterų vairavimo skirtumų priežastį galima apibūdinti taip: moterys daugiau pasitiki taisyklėmis, o vyrai – technika ir savimi. Todėl, vyrai dažniau klysta ir patenka į avarijas dėl didelio pasitikėjimo savimi ir galimybių pervertinimo, o moterys – dėl pasitikėjimo savimi stokos ir perdėto atsargumo. Įdomu tai, kad laikui bėgant vyrų agresyvumas keliuose silpnėja, o moterų priešingai – didėja.

Moterys labiausiai nemėgsta važiuoti atbulomis. Šis manevras joms sunkiausias, be to, mokosi jo ilgiau negu vyrai.

Moterys teikia žymiai daugiau reikšmės saugos diržams negu vyrai.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.