Galite išvengti naktinių pasivažinėjimų, bet nuo lietaus niekur nepasislėpsite.

Lietus nemalonus ne tik todėl, kad pablogėja matomumas kelyje, bet ir todėl, kad suprastėja kelio būklė ir automobilio gebėjimas važiuoti.

Asfaltuota danga, kuria jūs dar taip neseniai niekaip negalėjote atsidžiaugti, po pirmųjų lietaus lašų pavirsta į čiuožyklą.

Pirmieji lietaus lašai - patys pavojingiausi. Tai natūralu: net ant geriausios dangos kelio visada yra dulkių ir smėlio sluoksnis, kuris sudrėkęs tampa nepastebimu purvo sluoksniu.

Tarp lygaus kelio paviršiaus ir padangų šis purvas - kaip tepalas. Jei lietus lyja ilgai, jis nuplauna purvą ir padangų sukibimas padidėja.

Saugaus važiavimo ant šlapio kelio sąlyga yra geros padangos. Jei protektoriaus raštas nusitrynė ir padangos paviršius tapo lygus, nieko nepadarys netgi patyręs vairuotojas. Vienintelė išeitis iš tokios situacijos - važiuoti labai lėtai ir atsargiai, staigiai nekeičiant krypties ir nestabdant.

Padangos su smulkiu raštu turi privalumą, lyginant su padangomis, turinčiomis stambų: tankūs smulkaus rašto kanalai spėja išstumti į juos patekusį vandenį, taigi padangos paviršius lietingu oru priglunda prie beveik sauso kelio.

Įvairūs kelio paviršiai turi skirtingas sukibimo savybes. Tai galioja ir važiuojant per lietų. Ant grindinio iš didelių akmenų ir ant minkšto išvažinėto asfalto reikia būti ypatingai atsargiems!

Grubus asfaltas, betonas ir vėduoklinis tašytų akmenų grindinys iš smulkių plytelių kur kas saugesni.

Ant šlapio kelio reikia labai sumažinti greitį. Ir ne tik todėl, kad egzistuoja pavojus slysti (ir sausu oru netikėta kliūtis, priverčianti staigiai stabdyti, gali sukelti pavojingą situaciją), bet ir todėl, kad stabdymo kelias pailgėja dvigubai.

Dabar jūs turite stebėti, kas vyksta kelyje toli priekyje, kad laiku įvertintumėte galimą pavojų. Bet čia sukliudo viena iš nemalonių lietaus savybių - ribotas matomumas.

Jei lyja tankus arba stiprus lietus, matomumas labai suprastėja, net artimi objektai matomi gana neryškiai.

Be to, matomumą blogina lašai ant stiklo. Šiuo atveju neįkainojamą paslaugą padarys geri valytuvai.

Jei prieš lietų stiklas buvo purvinas, geriau sustoti ir kaip reikiant jį nuvalyti. Nemalonu, kai po stiklą išterliotos uodų arba kokių nors kitų vabzdžių liekanos, vanduo prastai nuplauna nuo jų likusias riebias dėmes.

Kai lenkiate kitus automobilius arba pro juos pravažiuojate, purvo purslai iš po ratų neretai patenka ant jūsų priekinio stiklo. Jei tuo metu lyja silpnas lietutis ir jūs įjungsite valytuvus, jie paskleis purvą po visą stiklą taip, kad susidarys nepermatomas sluoksnis.

Purvui nuplauti vandens ant stiklo būna per mažai. Tokiu atveju patogiau sustabdyti valytuvus (vairuotojas turi būti tam pasiruošęs), kadangi ką tik užtiškusio purvo gabalėliai ne taip blogina matomumą, kaip ištepti per visą stiklą. Jei įjungsite valytuvus kelis kartus su pertraukomis, ant stiklo paviršiaus susirinks pakankamai drėgmės jam nuvalyti.

Vairuotojams, važinėjantiems purvinais keliais, nuo priešais atvažiuojančių arba lenkiančių automobilių ant priekinio stiklo patenkantis purvas - nuolatinis nemalonumų ir pavojų šaltinis. Po lietaus, kai valytuvai jau nebegali padėti, tenka nuolat sustoti ir nuvalyti stiklą.

Nemalonus lietus ir naktį, nes lašai, patenkantys ant stiklo, sudaro mažyčių lęšių, stipriai laužiančių šviesą ir akinančių vairuotoją, sluoksnį.

Be to, krentantys lietaus lašai, apšviesti šviesos spinduliais, turi tas pačias savybes, kaip ir rūkas, ir prieš automobilius sudaro atspindžių sieną. Tokiu atveju geriau važiuoti įjungus rūko žibintus ir išjungus šviesą, nukreiptą aukštyn.

Stipraus lietaus arba perkūnijos metu tenka būti pasiruošusiems sutikti netikėtų natūralių kliūčių. Žaibo bijoti neverta, bet kelią gali pastoti stipraus vėjo nulaužtos šakos, išversti medžiai.

Kartais pakanka ir balos, susidariusios kelio įdubime, arba išsiliejusio šaltinio. Vanduo labai standus; įvažiavus į tokį ežerą vienu ratu, pajausite stiprų pasipriešinimą. Be to, vanduo gali fontanu ištrykšti prieš automobilį taip, kad užpils priekinį stiklą ir akimirkai apakins vairuotoją.

Dar vienas pavojus - šlapios stabdžių kaladėlės (vanduo atlieka tepalo vaidmenį ir labai sumažina stabdžių efektyvumą). Kad greitai juos išdžiovintumėte, pakanka nedidelį atstumą nuvažiuoti lengvai spaudžiant stabdžio pedalą. Stabdžiai sušils, o vanduo išgaruos.

Kai kuriuose automobilių modeliuose vanduo gali patekti į automobilio elektros prietaisus (pavyzdžiui, į skirstytuvą ir žvakes) arba sudrėkinti senus sukietėjusius kabelius, dėl ko gali įvykti trumpas sujungimas.

Jei staiga sustos variklis, pirmiausia priežasties ieškokite skirstytuve, sausai išvalykite jį iš vidaus. Kabelius sutvirtinkite taip, kad jie neliestų metalinių dalių. Naktį lengviau rasite pažeistą vietą dėl žiežirbų, kurių dieną, deja, nesimatys.

Judėjimo greitį, žinoma, pasirinkite remdamiesi kelio būkle ir matomumu. Netgi jei ant grublėto kelio paviršiaus, išplauto ilgo lietaus, galima važiuoti gana greitai, nesitikėkite, kad jis bus toks pats grublėtas ir posūkiuose. Viena vienintelė lygesnė vieta gali tapti avarijos priežastimi.

Atkreipkite dėmesį į prastą matomumą ir nepalankias sąlygas, veikiančias ir kitus automobilius, o taip pat pėsčiuosius, kurie lengvai pamiršta atsargumą, skubėdami greičiau perbėgti gatvę ir pasislėpti nuo lietaus.

Jei pasikeičia kelio paviršius, iš anksto patikrinkite jo kokybę, stabdydami tiesiame kelyje, nelaukite, kol atrasite jo savybes posūkyje arba tuo momentu, kai teks greitai sustabdyti prieš nelauktą kliūtį.

Kostas Baranauskas

"Čikagos aidas"