Lengvosios medžiagos, alternatyvūs degalai, labai mažos degalų sąnaudos - šiuolaikinio automobilio raktažodžiai. Tačiau kalbama apie „Volvo LCP 2000" („Light Component Project") - koncepcinį modelį, kuris prieš 30 metų, 1983 m. kurtas ateičiai.

LCP kūrimo idėja gimė 1979 m. kaip dalis darbo konstruojant elektromobilį vadovaujant genialiam inžinieriui Rolfui Mellde, ir kaip dalis kuriant ypač lengvą, mažą modelį, kurio projektas buvo pavadintas „Ellen".

Prototipas ateityje privalėjo būti lengvas, naudoti ekstremaliai mažai degalų, bet tuo pačiu būti saugus ir praktiškas jį naudojant iki 2000 m.

Konstruktorių komanda, vadovaujama p.Mellde, turėjo naudoti naujas medžiagas, technologijas, kurios jau buvo, ir kurias dar kūrė. LCP turėjo vežti ne mažiau kaip 2 žmones, sverti ne daugiau kaip 700 kg ir naudoti ne daugiau kaip 4 l/100 km. Nerealus derinys 1979 metams.

Buvo pagaminti keturi automobiliai - visi su kai kuriais techniniais skirtumais - ir pirmą kartą pristatyti gamtosaugos seminare Stokholme 1983 m. pavasarį. LCP 2000 atrodė kaip įprastas automobilis, tačiau dviduris kėbulas buvo pleišto formos, mašinos galas - griežtai vertikalus, bagažinės dangtis - plastmasinis, kurį pakėlus galima buvo pasiekti galinės dalies sėdynes (keleiviai sėdėjo nugara į vairuotoją), o šalia jų ir bagažinė.

Atidžiai įsižiūrėjus galima atpažinti keletą dizaino elementų, kurie po trijų metų buvo perkelti į serijinį „Volvo 480".

Į LCP buvo skersai įmontuoti specialiai sukurti dviejų tipų turbodyzeliai. Abu - trijų cilindrų, bet vienas 1,3 l, 50 AG lengvas, pagamintas iš magnio, kitas, 1,4 l, 90 AG, iš ketaus. Cilindrų galvutėje nebuvo įprastų aušinimo skysčiu kanalų, aušinama variklio tepalu. Varikliams tiko net ir rapsų aliejus, kurį deginant išsiskirdavo geras kvapas. Visi LCP varomi priekine pavara, turėjo penkių laipsnių mechanines pavarų dėžes arba elektronikos valdomas automatines CVT (diržas arba grandinė jungia du ant velenų slankiojančius skriemulius, kurie pagal variklio apsukas keičia perdavimo skaičių).

Automobiliai buvo pagaminti iš plastikų, magnio ir aliuminio tam, kad mašinos būtų lengvos, o baigus eksploatacinį periodą - lengvai perdirbamos. Koncepcinių modelių durų rėmams gaminti panaudotas tada visiškai naujas ir mažai žinomas anglies pluoštas tapo nedidele sensacija.

1983 m. automobilių rinka dar nebuvo pasiruošusi priimti tokio ekologiško modelio. Vis dar  dominavo įprasti automobiliai, o galia ir techninės galimybės buvo anų dienų raktažodžiai.

LCP 2000 sukėlė didelį susidomėjimą kaip koncepcinė studija, turėjusi įdomių idėjų.

Vėliau, ištyrus energijos sąnaudas pagaminti LCP ir iki jos eksploatavimo pabaigos bei perdirbimo, „Volvo Cars" suformavo savo aplinkosaugos strategiją.

Šiuo metu LCP 2000 eksponuojamas „Volvo" muziejuje ir dabar jis savo idėjomis domina labiau, nei prieš 30 metų.