Prie požeminių parkavimosi aikštelių greta vietų skaičių žyminčių švieslenčių, paprastai, dega ir perbrauktas dujų baliono ženklas, reiškiantis, kad automobiliams su dujine įranga, važiuoti į požemines parkavimo aikšteles, draudžiama. Taip pat automobilius su dujine įranga draudžiama laikyti požeminiuose garažuose. Kodėl taip yra, kokius pavojus kelia automobiliai su dujine įranga ir kokios pasekmės laukia vairuotojų, nepaisančių šio ženklo, autoreviu.lt pasiteiravo atitinkamų sričių specialistų.

Komentuoja draudimo bendrovės „If" Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis:

Nepriklausomai nuo kelio ženklų įtakos draudimui, visuomet rekomenduojame jų laikytis.

Jeigu požeminėje aikštelėje, dėl išorės jėgų poveikio sudegtų Kasko draudimu apdraustas automobilis, kuriame sumontuota dujinė įranga, mes atlygintume nuostolius, jei nuo šių išorės jėgų automobilis buvo apdraustas. Kompensacija mažėtų ar nebūtų mokama, jei sutarties metu būtų pažeistos draudimo sutarties sąlygos: pavyzdžiui, būtų nustatyta, kad gaisras kilo dėl techniškai netvarkingos dujų įrangos.

Jei gaisras požeminėje aikštelėje kiltų kaip eismo įvykio pasekmė, vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga taip pat galiotų, tačiau draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, galėtų įgyti pilną arba dalinę regreso teisę į eismo įvykio kaltininką.

Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialisto, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM atstovo Aurimo Gudžiausko teigimu, automobilių su dujų įranga (kalbame apie suskystintas naftos dujas - SND, angl. - LPG) pavojingumas gaisro ar sprogimo požiūriu yra didesnis todėl, kad SND normaliomis aplinkos sąlygomis yra dujinėje būsenoje, nematomos ir sunkiai užuodžiamos. Esant atitinkamai dujų koncentracijai ore net ir maža kibirkštis ar uždegimo šaltinis gali sukelti sprogimą ir gaisrą, o automobilyje potencialių uždegimo šaltinių yra apstu - variklio užvedimo metu, esant netvarkingiems elektros prietaisams, įkaitusiems paviršiams ir t.t.

Tam tikri apribojimai automobiliams su dujine įranga keliami požeminėse automobilių saugyklose dar ir dėl to, kad SND naudojimas yra mažiau saugus nei skysto kuro, nes jos yra sunkesnės už orą ir dėl sistemos nesandarumo gali kauptis žemesnėse vietose, prie garažo grindų, dirbtuvių duobėse ir pan.

Automobilių saugyklų projektavimą ir joms taikytinus gaisrinės saugos reikalavimus reglamentuojančios „Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės" (Žin., 2012, Nr. 21-989) draudžia automobilių su dujine įranga saugojimo patalpas įrengti automobilių saugyklose, kurios yra įgilintos daugiau kaip 3 m. t. y. automobilių saugyklos žemiausio aukšto altitudė yra žemiau kaip minus 3 m. Įrengiant automobilių su dujine įranga automobilių saugyklas, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

- automobilių saugykloje turi būti įrengta dujų nuotėkio aptikimo sistema su suskystintų dujų aptikimo detektoriais;

- kiekvieną saugomo ploto tašką būtina saugoti ne mažiau kaip dviem dujų aptikimo detektoriais;

- suskystintų dujų aptikimo detektoriai turi būti įrengti ne aukščiau kaip 0,15 m virš grindų, taip pat atsižvelgiant į įrangos gamintojo pateiktų dokumentų reikalavimus;

- automobilių saugykloje turi būti įrengtas avarinis vėdinimas;

- dujų nuotėkio aptikimo sistemos signalai (dujų aptikimo, gedimo ir kt.) turi būti perduodami gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos valdymo ir rodymo įrangai;

- automobilių saugykloje turi būti įrengta perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistema, kuri pritaikoma pavojaus signalui apie dujų nuotėkį perduoti.

Tokios automobilių saugyklos, kurios yra pritaikytos automobiliams su dujine įranga saugoti, turi būti atitinkamai paženklintos.

Aukščiau išvardinti reikalavimai netaikomi antžeminėms atviroms automobilių saugykloms, taip pat automobilių saugyklų, turinčių atskirus išvažiavimus tiesiai į lauką, boksams.

Advokatas Albertas Buta iš advokato Mindaugo Šimkūno kontoros primena, kad dėl priešgaisrinių ir saugos reikalavimų prie uždarų požeminių aikštelių yra nurodomi ženklai, draudžiantys parkuoti automobilius su dujine įranga. Tačiau niekam ne paslaptis, kad dėl kontrolės stokos ar greičiau jos nebuvimo, retas kuris iš tokias transporto priemones valdančių vairuotojų nurodytų ženklų paiso.

Kiek teko susipažinti su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nepavyko rasti teisės akto, tiesiogiai draudžiančio vairuotojams automobilius su dujine įranga statyti tam nepritaikytose požeminėse stovėjimo aikštelėse - teigia advokatas. Kaip teisingai nurodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas Aurimas Gudžiauskas, automobilių saugyklų projektavimą ir joms taikytinus gaisrinės saugos reikalavimus nustato „Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės" (Žin., 2012, Nr. 21-989). Tačiau nei šiose taisyklėse, nei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse Žin., 2010-08-19, Nr. 99-5167), nei kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra aptartos vairuotojų pareigos atsižvelgti į požeminių aikštelių paskirtį bei informacinio pobūdžio ženklus, kad konkreti aikštelė nėra pritaikyta automobilių su dujine įranga stovėjimui. Sprendžiant iš galiojančio reglamentavimo, pareiga užtikrinti, kad naudojant statinius (įskaitant ir požemines automobilių stovėjimo aikšteles) būtų laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų ir imtasi gaisro prevencijos priemonių, tenka statinius eksploatuojančioms įmonėms.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų nesilaikantys arba jų nevykdantys asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (ATPK 192 str.). Už tokį pažeidimą yra numatyta bauda nuo 25,00 Lt iki 250,00 Lt. Tačiau, kaip jau minėta, nei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse, nei kituose norminiuose teisės aktuose nenustačius konkrečių pareigų transporto priemonių su dujine įranga valdytojams, ignoruojantys aptariamus informacinius ženklus vairuotojai negalėtų būti laikomi pažeidę kokias nors priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų normas. Atitinkamai tokiu atveju nekyla ir administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad į kelių eismo taisykles aptariami ženklai, draudžiantys į požemines aikšteles įvažiuoti automobiliams su dujine įranga, taip pat nėra įtraukti, todėl vairuotojas tokiu atveju negalėtų būti baudžiamas ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą - kelių ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Todėl neatsižvelgiantys į informacinius ženklus, kad konkreti požeminė aikštelė nėra pritaikyta automobiliams su dujine įranga, vairuotojai tam tikra prasme gali jaustis nebaudžiami.

Antra vertus, reikėtų nepamiršti, kad be administracinės atsakomybės egzistuoja ir civilinė atsakomybė, t.y. nelaimės atveju žalą padaręs asmuo yra atsakingas už kilusių nuostolių atlyginimą. Hipotetiškai svarstant atvejį, jei požeminėje aikštelėje dėl kilusio eismo įvykio papildoma žala būtų sąlygota dujinės įrangos veiklos sutrikimo (tarkime net dujinei įrangai ir nesukėlus gaisro ar sprogimo, tačiau dėl dujų nuotėkio atsiradus poreikiui evakuoti prekybos centrą ar tam tikras jo dalis (kas, žinoma, visuomet yra susiję su tam tikromis išlaidomis)), vairuotojo pečius galėtų užgulti pakankamai nemenka našta.

Galų gale, derėtų nepamiršti, kad tam tikri reikalavimai ir taisyklės yra kuriamos ne dėl to, kad būtų vėliau galima už jų nesilaikymą bausti, bet tam kad būtų užtikrintas visų mūsų saugumas.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.