Ne vienam skaitytojui kyla klausimas - kada, įvykus eismo įvykiui, būtina kviesti policiją ir kiek paskui kainuos remontas. Į šiuos klausimus atsako Dominykas Trimonis, draudimo bendrovės „If" Lietuvos transporto žalų grupės vadovas:

1) Jei automobilis apgadintas stipriai, nors ir be žmonių aukų, ar reikia kviesti pareigūnus, kad remontas būtų dengiamas draudimo įmonės?

Nepriklausomai nuo transporto priemonės apgadinimų, jeigu įvyko eismo įvykis Lietuvoje, privaloma elgtis pagal Kelių eismo taisyklių 232 punktą. T.y., jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 234 punktas skelbia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Kitose valstybėse būtina vadovautis tose valstybėse galiojančia tvarka, o turint abejonių visuomet informuoti policiją. Be to, labai svarbu atsižvelgti į Kasko draudimo sutarties sąlygas ir reikalavimus, ten būna detaliau aprašytos aplinkybės, kuomet būtina kreiptis į pareigūnus.

2) Gal galite plačiau papasakoti apie transporto priemonės nusidėvėjimą ir to įtaką remontui skiriamoms sumoms?

Naudojant transporto priemonę jos dalys dėvisi, todėl skaičiuojant nuostolį skaičiuojamas nusidėvėjimas, dažniausiai išreiškiamas procentiniu koeficientu. Atlyginant žalą siekiama, kad nukentėjęs asmuo gautų išmoką, lygią jo turėto turto vertei įvykio dieną.

Čia labai svarbu yra atskirti dvi transporto rūšis - savanoriškąjį (Kasko) automobilių draudimą ir privalomąjį draudimą.

Pirmojo draudimo atveju, tiesa, su tam tikromis išimtimis, dažniausiai atsižvelgiant į automobilio amžių, automobilį galima drausti su naujos vertės draudimo sąlyga. Ši sąlyga reiškia, kad bet kokia patirta žala draudimo laikotarpiu  bus atlyginama neišskaičiuojant nusidėvėjimo. Automobilį taip pat galima drausti rinkos verte - taip apdraudus transporto priemonę atsitikus žalai dažniausiai bus atlyginama išskaičiuojant nusidėvėjimą, aptartą sutartyje.

Privalomojo draudimo atveju žalos atlyginimą ir nusidėvėjimo skaičiavimą reglamentuoja Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Jos nurodo, kad „žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal  turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio".  Dėl to atlyginant žalą visada bus vertinama, kokios buvo automobilio dalių rinkos kainos prieš įvykį.