Kiekvienas žino – automobilyje yra tokia paslaptinga operacija, kaip ratų suvedimas, ratų geometrijos nustatymas, bet toli gražu ne visiems žinomi jos mechanikos dėsniai. Tai normalu. Juk mes naudojamės, pavyzdžiui, vaizdo kamera ar televizoriumi, nenusimanydami apie jų veikimo principą. Ir nepaisyti operacijos negalima – nuo to, kad ratai nustatomi neteisingu kampu, kenčia stabilumas ir valdomumas, be to, ir padangos susidėvi daug greičiau. Meistrų, kurie galėtų atlikti šią užduotį su lygmačiu ir svambalu, neišvažiuodami iš garažo, beveik neliko, todėl ir tenka kreiptis į profesionalus, kurie yra specialiai įrengtuose postuose. Šiuo metu jų yra kiekviename žingsnyje: autorizuotų dilerių techniniuose centruose, stambiose ir mažose techninio aptarnavimo stotyse, bevardžiuose apsukrių privatininkų sandėliuose. Ar visais galima pasitikėti? Pažiūrėkime, su kuo gali susidurti mašinos savininkas mūsų autoservisuose.

LAIKRODŽIO MECHANIZMAS

Parametrų, charakterizuojančių ratų nustatymo teisingumą, gana daug, bet ne visus galima sureguliuoti eksploatuojant. Rusijos gamybos automobiliuose galima sureguliuoti tris. Pirmas – posūkio ašies polinkio išilginis kampas, vadinamas KASTERIU. Jo užduotis – aprūpinti valdomų ratų dinaminę stabilizaciją, paprasčiau tariant, išlaikyti juos važiuojant tiesioje padėtyje. IŠSIKLEIVOJIMAS – nukrypimas. Jo dėka rato posūkio ašį pavyksta „įvaryti“ arčiau padangos kontakto su keliu dėmės centro. Jo atsiradimo priežastys grynai konstruktyvios, susijusios su pakabinimo kinematika.

SUVEDIMAS – kai rato plokštuma ne lygiagreti išilginei automobilio ašiai. Kompensuoja rato skersridę, sukeltą išsikleivojimo. Šių kampų pakeitimo mechanizmas šiuolaikiniuose automobiliuose paprastas. Pavyzdžiui, „dešimtuke“ kasterį reguliuoja poveržlių rinkiniu prie priekinės svirties. Išsikleivojimui numatytas ekscentrikas ant pakabinimo stovo, suvedimui – mova ant vairo trauklės. Žinoma, vizitui mašiną reikia paruošti, pakeitus visus nusėdusius sailent-blokus ir pašalinus tarpelius.

STENDINIS ŠAUDYMAS

Tiksliam išmatavimui, o reiškia, ir kokybiškam ratų sureguliavimui, reikalingos tam tikros sąlygos. Geriausias variantas – remonto griovys. Jo horizontalūs betoniniai krantai – stabilumo pagrindas. Tačiau meistrai nelabai mėgsta griovio: užuot varinėjus mašiną, tenka pačiam šokinėti aukštyn ir žemyn. Visai kas kita – keltuvas! Bet ne bet koks, o keturių stovų, su platforma, pageidautina su dvigubu išėjimu jau pakelto automobilio ratams iškabinti. Reikalavimai nustatyti keltuvą labai griežti – nukrypimas horizontaliai pagal ilgį neturi būti didesnis kaip 1 mm! Be to, reikalinga nuolatinė kontrolė, juk metalas lankstus. Yra kelios matavimo sistemos. Jos skiriasi daugiausia naudojimosi patogumu, greitumu ir… kaina. O tikslumas priklauso nuo meistro sąžiningumo – operacijų vykdymo kruopštumo ir eiliškumo. Visų pirma jis turi išlyginti spaudimą padangose, o krauti balasto visai nebūtina – šiuolaikinėse duomenų bazėse yra tiek tuščio, tiek ir apkrauto automobilio parametrai. Kitas žingsnis – daviklių nustatymas. „Dešimtukui“ pakanka dviejų, juk jo užpakaliniai ratai nereguliuojami. Tačiau patikrinimas keturiuose taškuose geriau. Gali „išlįsti“ užpakalinio tilto išlinkimas, provokuojantis skersridę. Nustačius daviklį, jis centruojamas, kompensuojant rato mušimą. Šiam tikslui, iškabinęs tiltą, meistras suka ratą, nukreipęs spindulį į tikslą, pritvirtintą prie automobilio. Sukdamas adapterio reguliavimo varžtus, jis pasiekia, kad zuikutis nenukryptų nuo vertikalės. Jeigu matavimo sistema įrengta kompiuterio bazėje, pakanka vieno pilno apsukimo su trumpalaikiais sustojimais kas 90°: elektroninės smegenys pačios įves reikiamus pataisymus. Tačiau paskutinėje rato padėtyje reikia sustabdyti (sakoma: „paženklinti bazę“). Tam tikslui tarp stabdžio pedalo ir sėdynės pagalvės statoma s išskėtimas. Lieka nuleisti ratus ant platformos ir įspausti pakabinimą į darbinę padėtį – automobilis paruoštas patikrinimui. Pradedama nuo kasterio. Išmatavimui vairą pasuka iš pradžių į vieną, paskui į kitą pusę. Jeigu posūkio ašis būtų vertikali, zuikutis judėtų taikiniu griežtai horizontaliai. Dėl ašies polinkio šviesos dėmė nusileidžia žemyn. Perslinkimo dydis proporcionalus jos polinkiui ir matomas skalėje. Elektroninėse sistemose procesas vyksta virtualiai. Norint išmatuoti „suvedimo-išsikleivojimo“ kampus, valdomus ratus nustato tiesiai, vairą fiksuoja. Išmatuoti ašių nukrypimą nuo vertikalės ir suvedimo dydį nesunku, bet optiniame stende galima nustatyti tik bendrą abiejų ratų suvedimą (kitose sistemose – kiekvieno atskirai). Ši ypatybė neleidžia automatiškai nustatyti tiesiai vairo, todėl sėkmė čia priklauso tik nuo meistro darbštumo ir patirties.

TIESOS MOMENTAS

Taigi, atvaryti savo automobilį į ratų reguliavimo stendą šiais laikais ne problema. Kelia nerimą kitas dalykas – galite sumokėti pinigus už beprasmišką veiklą arba apskritai už darbo imitavimą. Todėl, prieš patikint mašiną meistrui, naudinga kurį laiką stebėti jo veiksmus, lyginant juos su teisingais. Jų algoritmą dabar jau žinote.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.