Per sostinėje surengtą akciją apie tūkstantis asmenų paraginti patraukti arba utilizuoti automobilius-vaiduoklius. Šių savininkai sako, kad nugabenti mašiną į metalo supirktuvę jiems neapsimoka. Tuo metu Lietuvos automobilių sąjungos direktorius tvirtina, jog būtina užpildyti įstatymų spragas, nes tokios akcijos kaip ši problemą išsprendžia tik tam kartui.

Kaip lrt.lt informavo Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Tamošiūnas, per šių metų lapkričio mėnesį vykusią akciją „Išvalykime kiemus nuo nenaudojamų automobilių" buvo gauta per 600 skambučių ir laiškų iš pačių gyventojų. Dar apie daugiau nei 300 automobilių-vaiduoklių informavo seniūnijų darbuotojai.

Akcijos rezultatus sostinės savivaldybės darbuotojas vertina kaip „pakankamai džiuginančius", nes per pavasarį rengtą tokią pačią akciją buvo surinkta žinių apie mažiau (beveik 700) nenaudojamų automobilių.

„Gavome informacijos iš žmonių, viską patikrinome ir nufotografavome. Kartu už automobilių stiklo užkišome lapelius, kad savininkas privalo pasitraukti transporto priemonę, kitu atveju jam bus taikomos baudos.

Kartu su Automobilių perdirbėjų asociacija dar papildomai informavome, kur jiems ir ką su automobiliu daryti, jeigu nebenori jo tvarkytis. Informaciją apie tuos automobilius, kurie iki šiol nepatraukti, persiuntėme policijai. Ji pagal numerius, nustatys savininkus, kam priklauso tie automobiliai ir jų lauks dar vienas įspėjimas", - sakė G. Tamošiūnas.

Jo teigimu, jeigu automobiliai vis tiek nebus patraukti, jų savininkų lauks baudos iki 1000 litų. Taip pat yra galimybė automobilius konfiskuoti.

„Tiek metų stovėjo, tai dar palauks"

Tuo metu lrt.lt kalbintas automobilio-vaiduoklio savininkas Petras (vardas pakeistas - lrt.lt) leido aiškiai suprasti, kad pats savo noru turimo metalo laužo niekur iš po langų negabens, nes tai kainuoja, o „krizės metu 100 litų irgi pinigas".

„Tiesiog pradėjo gesti, teko jo atsisakyti, įsigijome paprastesnę ir pigesnę mašiną, o turėtą (1985 m. gamybos) nusprendėme parduoti. Niekas nepirko - taip ir stovi.

Mokėti už tai, kad aš atiduodu savo geležį, nelabai racionalu. Jeigu nemokamai išsivežtų, aš ją mielai išregistruočiau ir tegul vežasi.

Kol niekas nepasikeis utilizavimo sistemoje, tikrai nesiruošiu artimiausiu metu gabenti jos į supirktuvę. 100 litų šiais laikais irgi pinigas. Tiek metų stovėjo, tai dar palauks", - atviravo vilnietis.

Kad automobilius pristatydami į metalo supirktuves savininkai patiria nuostolių, ir tai juos atgraso nuo tokio žingsnio, pastebi ir Lietuvos automobilių sąjungos direktorius Kęstutis Kestenis.

„Situacija tokia, kad už automobilį, kuris yra metalo laužas, praktiškai nieko nemokama. Pačiu geriausiu atveju - 100 litų. O jo transportavimas (pristatymas į supirktuvę - lrt.lt) tam žmogui kainuoja 150 litų. Gerai, jeigu jis už tą metalo laužą dar gauna 100 litų. Tada jam minusas, sakykime, 50 litų.

Kiekvienas individualiai galvoja. Aš pažįstu žmonių, kurie sako: „Galbūt detalę dar kokią parduosiu, ką čia aš dabar kažkur važiuosiu, man ten nieko neduoda, neapsimoka, sumokėsiu pinigus ir viskas. Tegul stovi, o gal kas atsiras ir nupirks už 200 litų". Arba, būna, nusiperka naujesnį automobilį, galima sakyti beveik naują, o tą seną palieka po langais rūdyti - čia grynai apsileidimas", - teigia K. Kestenis.

Jo teigimu, problema ta, kad jeigu nenaudojamas automobilis tvarkingai stovi (nesvarbu, kieme ar aikštelėje) - jo niekas neturi teisės judinti: „Kartais jį nutrenkia ir neleistinoje vietoje, bet nuosavybė pas mus - šventas dalykas".

Diskutuoja dėl automobilių savininkų kontrolės

K. Kestenio nuomone, tokios akcijos kaip „Išvalykime kiemus nuo nenaudojamų automobilių" problemos iš esmės nesprendžia.

Jo įsitikinimu, įstatyminėje bazėje už tokių automobilių nepriežiūrą turėtų būti numatytos griežtesnės baudos. Dar svarbiau - turėtų būti tarnyba, kuri sektų, kur tas metalo laužas padedamas, nes dabar dažnas papildomų rūpesčių vengiantis tokio turto savininkas atsakomybės nuo jo atsikrato jį išregistruodamas.

„Į „Regitrą" tokio automobilio savininkas prisistato, išregistruoja jį ir viso gero: „Tas automobilis - ne mano". Automobilis lieka niekieno. Įskaitoje jo nebėra. Numeris sunaikintas, viskas sunaikinta - aš žinau tokių konkrečių atvejų.

Manau, reikėtų tą įstatyminę bazę truputėlį pakeisti. Kad žmogus jaustų atsakomybę. Reikia, kad kažkas domėtųsi, kur žmogus, išregistravęs automobilį „Regitroje", jį padėjo", - tvirtina Lietuvos automobilių sąjungos direktorius.

Tačiau su tokia nuostata Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas G. Tamošiūnas sutikti nenori.

„Automobilis negali neturėti savininko. Jeigu tu automobilį išregistruoji, tai visiškai nereiškia, kad jis yra be savininko. Automobilis savininko netenka tada, kai jis gauna naują savininką, nesvarbu, ar tai būtų įmonė, kuri jį į metalo laužą perdirba, ar tai būtų kitas asmuo.

Asociacijos prezidentas neteisus. Policija fiksuoja, kada tas automobilis buvo užregistruotas, taigi jie žino, kam tas automobilis priklausė prieš išregistravimą.

Iš tų automobilių (nustatytų per akciją - lrt.lt) 2-3 procentai priklauso žmonėms, kurių neįmanoma surasti. Pavyzdžiui, žmogus išvažiavo į Londoną arba į Airiją dirbti ir paliko savo automobilį. Arba jeigu koks nors pagyvenęs žmogus mirė - tokiais atvejais yra iš tikrųjų sudėtinga. Apie 90 procentų automobilių savininkų, kurie gauna įspėjimus, patraukia automobilius gera valia", - teigė G. Tamošiūnas.

Akcijos nauda - keleriopa

G. Tamošiūnas pabrėžia, jog akcija „Išvalykime kiemus nuo nenaudojamų automobilių" yra svarbi ekologiniu atžvilgiu.

„Automobiliai kelia daug problemų dėl tepalų. Kaip žinia, senų automobilių varikliai dažnai nėra sandarūs. Kita ekologinė problema, aišku, benzinas - automobilis stovi, rūdija įvairūs vamzdeliai. Niekada nebūna taip, kad automobilis stovėtų nenaudojamas su visiškai tuščiu baku. Vis tiek jame yra likę kažkiek benzino arba dyzelinio kuro.

O kur dar kitos dalys: padangos, buferiai... Daugelis automobilius laužo ir tos dalys dažniausiai mėtosi aplinkui. Būna išdaužyti langai, vaikai įlindę į vidų žaidžia su degtukais ir su kitais dalykais. Būna problemų", - aiškino pašnekovas.

Kaip vieną iš svarbiausių akcijos įgyvendintų tikslų G. Tamošiūnas įvardino automobilių stovėjimui skirtų vietų atlaisvinimą.

„Realiai atlaisvinome apie 1000 nenaudojamų automobilių stovėjimo vietų, reiškia, į jų vietas kažkas galės pastatyti 1000 automobilių. Kalbant apie parkavimą, tai yra nemažai", - reziumavo Vilniaus savivaldybės atstovas.

Nuotrauka - Vilniaus savivaldybės

Absoliuta Andželika Lukaitė