Pagal dabar galiojančią tvarką nuo lapkričio 10 d. visi lengvieji automobiliai turi būti apmauti žieminėmis arba visų sezonų padangomis. Deja, kaip gerai žinome, teorija ir praktika paprastai skiriasi, tad tikėtina, kad dar yra važinėjančiųjų vasarinėmis padangomis. Bandysime padėti tiems, kurie neapsisprendžia, kokį „apavą" rinktis žiemai.

Pirmas dalykas, kurį reiktų įvertinti - nėra žieminių padangų, tinkančių visiems žiemos keliams ir bet kokiam orui. Renkantis žiemines padangas reikštų atkreipti dėmesį į du dalykus: automobilio eksploatacijos sąlygas (kelio tipą) ir vairavimo stilių. Šiandien dažnas gamintojas siūlo padangas net pagal vairavimo stiliaus ypatumą. Žiemines padangas sąlyginai būtų galima suskirstyti į keturias kategorijas:1) nedygliuotos su padidintu greičio indeksu (H arba V), 2) skirtingo protektoriaus piešinio ir minkštumo dygliuotos žieminės, 3) nedygliuotos miesto keliams su greičio indeksu T, 4) nedygliuotos skirtingiems keliams su greičio indeksu Q.

Pirmosios grupės padangos naudojamos norint važiuoti greitai arba labai greitai (ar žiemą tai tikslinga?). Padangos su indeksais H arba V skirtos tik geriems ir nuolat valomiems keliams. Jos turi kietą karkasą ir žemą padangos profilį. Jos puikiai amortizuoja automobilio salone galimus girdėti triukšmus ir mechanines vibracijas, o tai svarbu verslo ir prestižinių automobilių savininkams. Šio tipo padangos puikiai įveikia tik pradedantį šalti asfaltą ar pradėjusį tirpti ankstyvą sniegą, neleidžia atsirasti akvaplaniravimo efektui. Reiktų žinoti, kad nedygliuotų padangų naudojimas apsnigtuose arba apledijusiuose keliuose gali sukelti automobilio vairuotojui daug rūpesčių. Tokiu atveju gali nepadėti net ir modernios saugumo sistemos (ABS, EBD, ESP ir kt.), esančios šiuolaikiniuose automobiliuose.

Antrosios grupės padangos (dygliuotos) pastaruoju metu kėlė daug klausimų, bet šiuo metu jas vis dar galima naudoti. Tiesa, kiek dar bus galima naudoti dygliuotas padangas, sunku atsakyti, nes pasaulyje vis labiau plinta tendencija jas drausti. Kalbant apie mūsų krašto kelius, kuriuos kelininkai kartais pamiršta nuvalyti, o ledą naikinantys reagentai naudojami tik didžiuosiuose miestuose, kartais dygliuotos padangos būtinos. Tas ypač taikytina kaimo vietovių ar atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenantiems vairuotojams. Paradoksalu, tačiau žiemą nutolus nuo sostinės 50-60 km galima rasti visiškai apledėjusį kelią, važiavimas juo pareikalaus ne tik didžiulio vairuotojo susikaupimo, bet ir gerų padangų. Dygliai tokiu atveju tiesiog būtini. Kalbant apie dygliuotų padangų pliusus galima paminėti gerokai lengvesnį automobilio startą tiek apledėjusiame, tiek ir apsnigtame kelyje. Eismo saugumui labai svarbu ir tai, kad probleminėje trasoje automobilis su dygliuotomis padangomis sustoja gerokai greičiau negu automobilis su nedygliuotomis. Turint omenyje tai, kad kaimo vietovių gyventojai (keliai rečiau valomi būtent ten) vis dar vengia nešiotis atšvaitus, stabdymo kelio ilgis tampa gyvybiškai svarbiu parametru.

Deja, turi šios padangos ir minusų. Tai ilgesnis stabdymas ant sauso ar tik pradėjusio šalti asfalto. Be to, tokiu atveju salone geriau girdėti padangų keliamas triukšmas. Tiesa, pastarąjį galima „kontroliuoti" pasirenkant vienas ar kitas padangas. Priklausomai nuo gamintojo, dyglių keliamas triukšmas gali būti ir nedidelis, ir aiškiai girdimas.

Trečiojo tipo padangos su indeksu T - standartinės žieminės, skirtos miesto keliams. Dažniausia jos lėčiau dėvisi, tad jų užtenka net keliems sezonams. Jos turi aiškiai nurodytą sukimosi kryptį, ne taip bijo stipresnių sutrenkimų kaip kitų tipų padangos. Dar vienas pliusas - jos kelia mažai triukšmo.

Prie minusų galima priskirti silpną šoninį sukibimą, tad judėti puriu sniegu bus sunkiau, o išvažiuoti iš pusnies savarankiškai gali ir nepavykti. Šito tipo padangos rekomenduotinos didmiesčių, kur nuolat ir tvarkingai valomas sniegas, vairuotojams.

Paskutinė padangų grupė - skirtos skirtingų tipų keliams. Tam tikra prasme jas galima vadinti universaliomis. Dažniausia universalios padangos turi indeksą Q, tačiau kartais gali būti žymimos ir indeksu T. Jos puikiai sukimba su keliu, esant bet kokioms eismo sąlygoms, joms nekenkia dideli temperatūrų svyravimai, kainuoja palyginti nedaug. Deja, automobilį stipriau sūpuoja, tad sumažėja jo stabilumas kelyje. Taip pat nereiktų naudoti šių padangų tiems, kurie planuoja važinėti žiemą daugiau kaip 100 km/val. greičiu. Gali būti, kad kai kurie vairuotojai tokiomis padangomis nusivils ir dėl didelio jų keliamo triukšmo.

Taigi, jei dar važinėjate vasarinėmis padangomis, kuo skubiau jas pasikeiskite. Lapkritis buvo šiltas, tačiau sinoptikai jau žada žiemiškus orus, tad vasarinės padangos tokiu atveju gali tapti rimtų problemų rūpesčiu. Ir dar, atminkite, kad greičio režimo, nurodyto ant padangos, viršijimas skatina padangų dėvėjimąsi. Važinėjant greičiau negu rekomenduotina, padanga gauna per dideles apkrovas, tad greičiau dėvisi jos karkasas, padanga tarnauja trumpiau. Rekomendacijų laikymasis užtikrina, kad padanga atlaikys visą gamintojo jai numatytą ridą.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.

Taip pat autoreviu.lt skaitykite

Kaip teisingai išsirinkti žiemines padangas?

Padangos. Pagrindiniai dalykai, ką apie jas reiktų žinoti nespecialistui

Padangų žymėjimas

Žieminės padangos - saugumas svarbiausia