Tai, kad bet kuris automobilis vos tik nuvažiavęs nuo konvejerio pradeda rūdyti, aišku daugeliui. Druska ir kelių barstymui naudojamos medžiagos greitina šį natūralų procesą. Korozijos sustabdyti negalima, tačiau galima sulėtinti jos plitimą. Šiandien taikomi du pagrindiniai korozijos pristabdymo būdai: 1) gaminant kėbulas dengiamas antikorozine danga (cinkuojamas), 2) mašinos kėbulas antikorozine danga dengiamas ir gamykloje, ir eksploatuojant.
Automobiliai su cinkuotu kėbulu tarnauja ilgiau, tačiau ir korozija juos pažeidžia greičiau. Cinkas puikiai saugo lygius ar tolygiai išlenktus paviršius, apsaugotus nuo mechaninių pažeidimų. Kitose vietose – prie jungčių, ant kraštų arba ten, kur patenka smėlio ir akmenų – cinkas be papildomų cheminių priemonių savo funkcijos neatlieka. Taigi legendos, kad cinkuotas paviršius patvaresnis, yra teisingos tik tada, kai cinkas tampa kompleksinės apsaugos dalimi, kai jis papildo reikiamoje vietoje užteptų klasikinių konservantų reikiamą kiekį. Tai ypač aktualu kalbant apie dėvėtas ar avarijose buvusias mašinas. Jei tik oksidantų pateks po cinko sluoksniu, metalo viduje vykstantys procesai bus greitesni negu paviršiuje. Būtent todėl automobilių gamintojų nuomonė apie papildomą apsaugą nuo korozijos vėliau kelia problemų automobilininkams. Pirmasis mašinos savininkas nė nesusimąstys apie galimas korozijos problemas ateityje, taigi nusipirkęs mašiną neapdoros jos jokia papildoma medžiaga nuo korozijos.
Savininkas, sužavėtas garantija dėl mašinos atsparumo korozijai, gali nė neatkreipti dėmesio į tai, kad ne itin sėkmingai statydamas mašiną nutrynė ant dugno esantį fabrike užteptą antikorozinės dangos sluoksnį. Jei vienoje ar kitoje vietoje įskyla dažai, dėl šito irgi nesijaudinama – cinkuotas kėbulas turi viską atlaikyti. Jis tikrai bus gali atlaikyti daug ką, jei papildomai bus naudojamos cheminės medžiagos. Cinkuotus automobilius reiktų reguliariai apžiūrėti ir padengti antikorozine danga.
Daugiausiai žalos automobiliui padaro elektrocheminė korozija. Žiemos keliai barstomi ledą tirpdančiomis medžiagomis, pastarosios ir lietus bei kondensatas sukuria elektrolitą, veikiantį automobilio kėbulą. Labiausiai korozija pažeidžia neregimas kėbulo ertmes: slenksčius, durų vidų ir pan. Jose kaupiasi vanduo, purvas, druska ir kt. Džiovinant automobilį jų pašalinti neįmanoma. Ertmių valymui yra skirtos drenažinės angos, kurios pamažu užsiteršia. Antikorozinis apdorojimas apima kelias darbų rūšis, kiekvienai jų naudojamos atitinkamos medžiagos ir įranga. Kiekviena rūšis skirta konkrečių probleminių automobilio vietų apdorojimui.
Išorinį kėbulo paviršių (ypač dugną, ratų arkas, slenksčius) nuolat veikia smėlis ir akmenys. Šių vietų apsaugai naudojamos specialios tirštos mastikos, kurios ir išdžiūvusios lieka elastingos. Tokia danga saugo dažus ir neleidžia detalių paviršiuje atsirasti rūdims. Apsauginė mastika tepama rankomis arba purškiama specialia įranga. Nuo dažytų paviršių prieš apdorojimą turi būti nuvalyti agresyvūs junginiai – apnašos, druska ir atšokęs lakas. Prieš apdorojimą kėbulo paviršius poliruojamas specialiu valomuoju poliroliu. Pastarasis tepamas rankomis, o vėliau įtrinamas į paviršių poliravimo mašinėle. Tokia danga saugos kėbulą nuo aplinkoje esančios drėgmės ir oksidantų.
Atsakingiausias darbas – neregimų ertmių apdorojimas. Jose nuolat kaupiasi drėgmė ir purvas, todėl yra labai svarbu nuvalyti jų paviršių. Tai padaryti ganėtinai sudėtinga, todėl paprastai šiai procedūrai naudojamos bereikalingas „šiukšles“ išstumiančios priemonės. Ertmių valymui skirto preparato purškiama į ertmę, o ten jis kaip mažyčiai lašeliai puikiai pasiekia net ir atkampiausias vieteles. Purškimo gali ir neužtekti, todėl reiktų pagalvoti apie grąžtą. Siekiant, kad valomoji priemonė geriau prasiskverbtų į valomą ertmę, į akis nekrintančiose kėbulo vietose daromos kelios skylutės, per kurias įpurškiama antikorozinės medžiagos. Preparatais apdorotą dugną ir ertmes maždaug 24 valandas reiktų palikti džiūti.
Automobilio verčiau neeksploatuoti, kol preparatai džiūna. Jeigu kelionė neišvengiama, per sniegą, vandenį ar žvyrą reikia važiuoti labai atsargiai. Beje, jei mašina turi katalizatorių, ją pradėti eksploatuoti galima tik prabėgus trim valandoms po apdorojimo. Ši išmetimo sistemos dalis dirbdama labai įkaista ir netyčia ant jos patekusi antikorozinė danga gali užsidegti, todėl reikia laiko, kad iš šviežios dangos išgaruotų degūs tirpikliai.
Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Dažniausi automobilių gedimai
Automobilių gedimų požymiai, priežastys, remonto būdai. Variklio gedimai, elektronikos, važiuoklės, duslintuvo, stabdžių gedimai, kėbulo pažeidimai
7 dalykai, kuriuos reikėtų žinoti apie valytuvų priežiūrą
Kodėl apskritai reikia keisti valytuvus ir kokią įtaką jie turi vairavimui?
Rašymas ant purvino automobilio: gal iškart pasiimkite vinį?
„Nuplauk mane“, „Noriu praustis“ – tokie užrašai anksčiau ar vėliau atsiranda ant purviniausio automobilio kieme.
Ką žiemą apie automobilių skysčius privalo žinoti vairuotojai?
Dakaro dalyvio patarimai
Kaip saugoti sveikatą ir automobilį saulėtą vasaros dieną?
Ilgai trunkantis karštis gali pakenkti sveikatai ir turėti neigiamos įtakos mašinos techninei būklei
13 „Mitų griovėjų“ sugriautų automobilinių mitų
Laidą „Mitų griovėjai" žino beveik visi televizijos žiūrovai.
Laiku diagnozuota korozija palengvina "gydymą"
Ne visi žino, kad rūdys - ilgo korozijos proceso pasekmė
Ką reikia daryti, norint greičiau pribaigti savo automobilį
Kasdienės klaidos, kurias daro dažnas vairuotojas
„Auto show millennium 2012“
Antroji moto klubo „Aliens MC" organizuojamo ...
Autoservise gali ir "nurengti"
Sunku būtų rasti vairuotoją, negirdėjusį nė vienos istorijos apie...