Šiuo metu už lango sninga. Ir ganėtinai stipriai. Sinoptikai snygį žadėjo ir naktį. Jei oras atšils, keliai pasidengs plikledžiu. Ką tai reiškia? Sunkesnes vairavimo sąlygas ir, kaip rodo statistika, padidėjusį avarijų skaičių. Deja, tenka pripažinti, kad, jei vairuotojai elgtųsi teisingai, daugumos žiemos kelių keliamų nemalonumų būtų galima išvengti. Taip pat tam įtakos turi tinkamas automobilio parengimas, vairuotojo nuotaika, vairavimo stilius. Na, bet apie viską iš eilės.

Dažniausi žiemos eismo įvykiai

Įdomu tai, kad žiemą vairuoti sudėtingiau, bet ne ji yra sunkiausias laikas vairuotojams. Taip, snygis ir slidūs keliai tampa eismo įvykių priežastimi, tačiau dauguma tokių įvykių - neįskaitiniai, kai nenukenčia žmonės, o tik mažiau arba daugiau apgadinamos transporto priemonės.

Pareigūnų teigimu, žmonėms gerokai pavojingesni vasaros mėnesiai, kai transporto priemonių greitis gerokai didesnis. Žiemą retas vairuotojas važiuoja didesniu kaip 80 km/val. greičiu, o vasarą dažnas mėgina išspausti iš savo automobilio viską, ką tas gali. Tipiškiausios žiemos avarijos - užvažiavimas ant pėsčiųjų, susidūrimas nesuvaldžius automobilio posūkyje arba slidžiame kelyje ir susidūrimas laiku nespėjus sustabdyti.

Stovėjimo taisyklės

Dažnai nemalonumai prasideda nespėjus pajudėti iš vietos. Dažnas vaizdelis - iš vakaro vairuotojas automobilį paliko ant tvirtai suplūkto sniego, o ryte rado jį didžiulėje pusnyje. Deja, to prognozuoti neišeina. Automobilį tenka valyti. Netinkamai apsirengus, drabužiai peršlaps, o visą dieną vaikščiojant šlapiais batais ar kelnėmis vakare jau galima planuoti gulėjimą lovoje su temperatūra.

Jeigu yra galimybė, palikite automobilį aukštesnėse vietose arba ten, kur jo neapsnigs. Žinoma, tokias galimybes turi ne visi, tad kitiems rekomenduotina pasirūpinti aukštais ir neperšlampamais batais. Būtinas kapišonas arba kepurė. Dažnai sniegą valantys vairuotojai spėja sušalti ne tik nugarą, bet ir galvą.

Jeigu prie namų nuolat prigrusta automobilių, įpraskite savąjį palikti tolėliau. Verčiau kelias minutes pasivaikščioti, nei palikti automobilį prispaustą kitų transporto priemonių ir rizikuoti, kad ryte, nesuvaldęs savojo, į jus atsitrenks į darbą skubantis kaimynas.

Taip pat nereiktų užstoti kelio gatves valančiai technikai ir šiukšliavežiams. Jeigu jie netyčia užkabins jūsų automobilį, tikėtina, patys būsite dėl to kalti.

Kaip teisingai pajudėti iš vietos

Užvedę variklį, nors gamintojas ir teigia, kad galite iškart judėti, verčiau porą minučių jį pašildykite. Reikalas tas, kad susėdus į vidų žiemą dažnai labai greitai užrasoja automobilių stiklai ir, jei variklis bus šaltas, nebus šilumos, kuri galėtų stiklus nupūsti. Atminkite, kad pirmus porą kilometrų reiktų važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu - užteks, kad sušiltų tepalas pavarų dėžėje, važiuoklė, išsijudintų skysčiai hidraulinėse sistemose. Ypač tai aktualu modeliams su automatinėmis pavarų dėžėmis, nes šaltis ir staigus startas tokias sistemas veikia ypač neigiamai.

Pradedant judėti akceleratorių reikia spausti lėtai ir atsargiai, nes, staigiau spustelėjus, automobilis gali nuslysti ir atsitrenkti į šalia stovinčią transporto priemonę. Galite pajudėti įjungę antrą pavarą.

Kartais pajudėti iš vietos sudėtinga dėl prie diskų prišalusių stabdžių trinkelių. Taip atsitinka, kai nakčiai ar net kelioms paroms užtraukiamas stovėjimo stabdis, tad būtent todėl daugelis vairuotojų žiemą rekomenduoja stovėjimo stabdį naudoti kuo rečiau. Ypač, jei sinoptikai dienomis žada atšilimą, o naktimis - minusinę temperatūrą.

Vaduojamės iš ledų

Kartais pajudėti iš vietos sunku, nes automobilio nepaleidžia ledo ir sniego paklotas. Variklis sukasi kaip pašėlęs, bet transporto priemonė lieka vietoje. Pirmas darbas - pabandykite automobilį išsiūbuoti pirmyn atgal: junkite pirmą pavarą, pajudėkite, tada atbulinę ir vėl judėkite. Antras - paprašykite praeivių pagalbos. Jeigu ir tai nepadės, išsitraukite bagažinėje esantį kastuvą (nejau jo ten nėra?) ir nukaskite sniegą.

Atkasti reikia būtent tą ratą, kuris praslysta. Taip pat reiktų apžiūrėti, ar priekinės svirtys neatsigulė ant sniego. Jeigu guli, reiks atkasti. Tada varantiesiems ratams reikia paruošti kelią - nukasti sniegą po 50 cm į abi puses. Būsimą kelią reiktų pabarstyti smėliu (turi būti bagažinėje) ir judėti. Šios priemonės labai dažnai padeda.

Jeigu automobilis sėdo ant dugno, teks padirbėti daugiau, nes tarp dugno ir sniego pakloto turi būti tarpas. Kartais reikėtų pakėlus vieną, po to kitą varantį ratą iškasti sniegą ne tik iš po jų, bet ir iš po automobilio, o jau tada formuoti kelią.

Statydami domkratą būkite ypač atidūs, nes, jei jis paslys, turėsite rimtų problemų. Domkratą, prieš tai parengus šakomis ar smėliu pabarstytą „lizdą", galite atremti į atsarginio rato ratlankį ar lentą. Taip domkratas stovės patikimai, o jūs galėsite pašalinti trukdantį sniegą.

Žieminis vairavimo stilius

Žiemą reiktų įprasti važinėti minimaliai manevruojant ir greitėjant ar lėtėjant bei griežtai laikantis visų Kelių eismo taisyklių. Idealiausia važinėti taip, kad stabdžius ir akceleratorių reiktų spausti kuo rečiau, tai yra - maksimaliai išnaudojant inerciją. Jeigu dega raudonas signalas arba žalias jau mirksi, tai koją nuo akceleratoriaus galima nuimti likus 400 m ir ramiai nuriedėti iki sankryžos. Neskubant reiktų įveikti ir posūkius - atleidus akceleratorių prieš posūkį ir spūstelint išvažiuojant.

Savo juostą reiktų užimti gerokai toliau nuo posūkio, o ne paskutinę akimirką. Visus manevravimus tarp eilių atlikti neskubant, atidžiai stebint kitus eismo dalyvius ir savo automobilį.

Kai matomumas prastas

Jeigu matomumas prastas, užmiestyje dažniau naudokite tolimąsias šviesas (tik neakinkite kitų eismo dalyvių), o mieste įpraskite įjungti rūko žibintus. Jeigu manote, kad šito per maža, nepabijokite įjungti avarinį signalą - oranžinė šviesa gerai matoma net ir per stiprią miglą.

Jeigu taip atsitiko, kad automobilis sustojo važiuojamojoje dalyje, įjunkite ne tik avarinį signalą, bet ir gabaritų žibintus ir būtinai pastatykite įspėjamąjį ženklą. Jeigu automobilis senas ir dažnai krečia „išdaigas", įsigykite specialų raudonos šviesos žibintą. Beje, jei sugesite toliau nuo civilizacijos, pasinaudokite senelių patikrintu šviesos ir šilumos gavimo būdu - benzinu apliekite keraminę plytą ir ją padekite. Prisotinta benzino plyta degs 3-4 valandas.

Kaip prasilenkti su pėsčiaisiais

Žiemą padaugėja pėsčiųjų ir automobilių susidūrimų. Prevencinės priemonės vykdomos, tačiau jų maža, nes šalyje dar gausu neapšviestų kelių, dažnas rengiasi juodai arba tamsiai, atšvaitus prisimena tik per akcijas, o apie elgesio kelyje kultūrą ir kalbėti neverta. Jei prisiminsime, kad dažnai kelkraščiais vaikščioti neįmanoma, nes ten pūpso sniego valymo technikos suversti purvino sniego kalnai, vaizdelis prastas.

Be to, net laiku pastebėjęs per gatvę einantį pėsčiąjį, vairuotojas dėl slidžios kelio dangos gali nespėti laiku sustoti. Ir tam nereikia užmiesčio, miesto gatvės kartais taip pat pateikia staigmenų. Kaip elgtis, kad nelaimių būtų išvengta?

Pėstieji, nepaisant to, kurioje vietoje jie eina per kelią, turėtų įsitikinti, kad vairuotojai juos pastebės laiku. Atšvaitai turėtų būti įprastas atributas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Vaikščioti važiuojamąja gatvės dalimi galima, jei nėra kitos išeities. Ir tokiu atveju reikia judėti prieš transporto eismą.

Vairuotojai, artėdami prie vietos, kur galima tikėtis pėsčiųjų, nukelkite koją nuo akceleratoriaus ir perkelkite ją, bet nespauskite, ant stabdžio. Automobilio greitis sumažės nesmarkiai, bet gerokai sutrumpės reakcijos laikas. Dažniausia pėstieji per gatves eina sankryžose, šalia stotelių (paprastai neleistinose vietose), šalia parduotuvių, kioskų ir... virš požeminių perėjų. Taip pat reiktų būti dėmesingiems, jei matote pakelėje stovintį maršrutinį transportą. Dažnai, skubėdami į autobusus ir autobusiukus, žmonės nepaiso jokių taisyklių.

Taigi, taisyklės, kaip elgtis keliuose žiemą, būtų tokios. Dabar belieka jų laikytis.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.