Kartais mašina pradeda važiuoti vis blogiau ir blogiau, o paskui visiškai netikėtai jos nebeįmanoma užvesti... Viskas yra: ir kompresija, ir degalai teikiami gerai, o neužsiveda. Tada pats laikas atkreipti dėmesį į „atidirbtų dujų katalitinį neutralizatorių". Paprasčiau tariant, katalizatorius sugalvotas tam, kad oras, kuriuo mes kvėpuojame, būtų švaresnis, nes išmetamosios dujos, praeidamos per jį, išsivalo (beveik visiškai) nuo kenksmingų priemaišų (apie katalizatoriaus konstrukciją, jo darbo principus ir taip toliau nekalbėsime - straipsnis ne apie tai).

Tačiau visa tai veikia, kai naudojamas „teisingas" - neetiliuotas benzinas. Tačiau dažnai naudojamas ir etiluotas benzinas, ir todėl, kai jis naudojamas, katalizatorius praranda savo valomąsias savybes ir kartais tampa „lėto veikimo bomba". Jūs paklausite - kodėl? Atsakymas paprastas: katalizatorius pagamintas kaip keraminė „statinaitė", kurioje yra daugybė plonų kanalų (korių). Kai degalų kokybė normali ir variklio reguliavimas normalus, išmetamosios dujos ramiai praeina per šiuos kanalus ir išsivalo. Bet kai varikliui tenka „uostyti" nekokybiškų degalų ir kai jis „sudreba" nuo neprofesionalaus reguliavimo - kas gali garantuoti, kad po viso to, pavyzdžiui, dėl klaidingai nustatyto degimo kampo, nepakils išmetamųjų dujų temperatūra, arba į duslintuvą nepils benzino sugedęs purkštukas, nuo ko importinė keramika pradės palaipsniui „susikepti" ir uždaryti šiuos plonus kanalus. Kas toliau? O tada ir pradeda atsirasti „bulvės duslintuve" efektas.

Katalizatorius yra išmetamajame vamzdyje tarp variklio ir duslintuvo, ten yra toks sustorėjimas, uždengtas iš apačios (būtinai!) papildomu ekranu, nes kartais būna taip, kad katalizatoriui smarkiai įšilus, jis įkaista beveik iki raudonumo. tam tikra patirtis leidžia pasakyti, kad būna TRYS katalizatoriaus būklės: Darbinė - Pusiau darbinė - Nedarbinė. Apžvelkime visas šias tris būkles ir mašinos (variklio) elgesį kiekvienu atveju. Apie darbinę būklę nėra ką ir sakyti. Mašina dirba normaliai, katalizatoriaus perkaitimo lemputė neužsidega dirbant varikliui, nėra jokių pretenzijų. „Pusiau darbinėje" būklėje prasideda tam tikros problemos. Vieną gražią dieną jūs pastebite, kad mašina pradėjo elgtis kažkaip ne taip: ir trauka kažkur dingo (arba laikas nuo laiko dingsta) ir... - bet geriau visus tuos nesusipratimus suskirstyti punktais: - Kartais (arba visada) dingsta trauka; vakar „traukė" normaliai, o šiandien ją tarsi kažkas „už užpakalio laiko". - Rytais mašina pradėjo užsivesti vis blogiau ir blogiau, variklį tenka ilgai „varinėti" starteriu. - Kartais „kažkur dingsta apsisukimai": jūs spaudžiate greičio pedalą, o tachometro strėlė sunkiai pasiekia du ar keturis tūkstančius ir ten sustoja. Jūsų piniginė staigiai tuštėja - mašina pradeda tiesiog „ėsti" benziną. Galimas dar ir toks patikrinimas - „pusiau darbinės" būklės patvirtinimas. Kai jums prasidėjo tokios problemos, reikia užvesti variklį ir paspausti pedalą iki galo. Jeigu variklis pradės lėtai kelti apsisukimus ir sustos ties dviem ar trim tūkstančiais, o toliau nejuda, mes teisingame kelyje. Nors reikia pasakyti, kad panašus efektas gali atsirasti ir dėl blogo degalų pompos darbo, bet šiuo atveju yra dar kitų efektų - o tai jau kitas straipsnis. „Nedarbinėje" būklėje mašina gali elgtis taip: - ilgai nesiveda, o kai užsiveda, beveik iš karto nutyla, arba neužsiveda iš viso.

Šią „trečią būklę" patikrinti lengva: reikia mašinos užvedimo momentu prieiti prie išmetamojo vamzdžio ir pažiūrėti (pavyzdžiui, pridėti ranką) - ar iš ten išeina išmetamosios dujos, ar ne. Yra dar vienas būdas patikrinti katalizatoriaus „užterštumą". Tam reikia tiesiog išsukti vieną iš žvakių ir pabandyti užvesti variklį. Jeigu variklis užsives, pirmyn po mašina, prie katalizatoriaus. Mes neapžvelgiame ekologijos ir naujo katalizatoriaus įsigijimo klausimų - 99,9 proc. tiesiog pašalina jį, o ne bėga pirkti naują katalizatorių už šimtą dolerių. Atliekant šį darbą, reikia atsižvelgti į tai, kad 90 proc. veržlių pritvirtintos „mirtinai". Todėl, prieš puolant jas su įrankiais, nepagailėkite pinigų „rūdžių perdirbėjui". Norėtume atkreipti dėmesį į paplitusią klaidą šalinant katalizatorių. Visada šalinkite jį visą, o ne tik išmuškite angą. Kas duos garantiją, kad po kurio laiko šios angos neužkimš atskilusiu gabalu. Po šalinimo atidžiai apžiūrėkite tą vietą, kur buvo katalizatorius, ir pamatysite „privirintą" prie paviršiaus metalinį tinklelį, vieną arba kelis. Juos irgi pašalinkite. Reikia prisiminti, kad kai kuriuose mašinų modeliuose (pavyzdžiui, Nissan Maxima su varikliu VG-30) yra du katalizatoriai, „didelis" ir „mažas", kurie yra šalia vienas kito. „Užterštas" katalizatorius sukelia „bulvės slopintuve" efektą. Tačiau nepamirškime, kad „bulvė katalizatoriuje" gali ir nebūti užterštas katalizatorius, ypač po žiemos ar ilgo stovėjimo. Buvo atvejis, kai toks efektas atsirado dėl to, kad į slopintuvą pateko sniego, sušalo, ir tik po to, kai slopintuvo korpusas buvo intensyviai įšildytas, iš ten ėmė tekėti vanduo...

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama