Truputis istorijos

„Nissan Primera“ labai turtinga istorija. Jos pirmtakas buvo „Datsun Bluebird“, pasirodęs 1958 m. Tuo metu tai buvo labai modernus modelis, turintis stabdžių stiprintuvą.

Kai devintajame dešimtmetyje japonai nusprendė užkariauti Europos rinką, jiems teko prisitaikyti prie vietinių vartotojų poreikių. 1984 m. Anglijoje buvo atidarytas „Nissan“ padalinys, užsiėmęs naujo „D“ klasės automobilio, skirto Europos rinkai, gamyba.

Padalinio veiklos rezultatas buvo pristatytas 1990 m., kai pasirodė pirmojo „Primera“ su P10 kėbulu. Modelis galėjo būti sedanas, 5 durų hečbekas arba universalas. Tiesa, pastarasis modelis buvo skirtas vidaus rinkai.

Antroji „Nissan Primera“ karta pasirodė 1996 m. su P11 kėbulu. Techniškai nelabai skyrėsi nuo ankstesnio modelio, bet kėbulas ir salonas pasikeitė. 1999 m. „Primera“ buvo labai modernizuota, kėbulas žymimas P11-144.

Kartais šios modernizuotos mašinos vadinamos trečiąją „Primera“ karta, bet taip nėra. „Primera“ P11-144 turėjo benzininius 1,6 l 99 AG, 1,8 l 114 AG, 2 l 140 AG arba dyzelinį 2 l 90 AG variklius. Specialistams ši mašina įsiminė, mat tai buvo pirmasis „D“ klasės modelis, gavęs bepakopį variatorių.

2002 m. japonai pristatė automobilį, kuris buvo palaikytas projektiniu modeliu. Tai „Primera“ su P12 kėbulu. Baziniu varikliu tapo 1,6 l 109 AG variantas. Ji galėjo turėti benzininius 1,8 l 116/125 AG; 2 l 140/150 AG; 2,5 l 170 AG; ar 2 l 204 AG (paskutiniai du skirti Japonijos rinkai) arba 1,9 120 AG ar 2,2 l 126/139 AG dyzelinius agregatus.

Išvaizda – ne viskas

Apie „Nissan Primera“ dizainą kalbėti galima ilgai. Šiandien prie jos išvaizdos daugelis priprato, bet 2002 m. pradžioje ji stebino ne vieną. „Nissan Primera“ salonas taip pat neįprastas. Sąrangą ypač didelį įspūdį turėtų palikti anksčiu tik pigiais automobiliais važinėjusiam ir prie tokios gausybės „privalumų“ nepratusiam vairuotojui. Kita vertus, „Nissan Primera“ yra vienas iš tų nedaugelio japoniškų automobilių, kur vairuotoją kai kas gali erzinti. Norint perjungti radiją ar nustatyti klimato kontrolės temperatūrą, reikia kelis kartus spausti mygtuką žiūrint į centrinį ekraną, kuris, saulėtą dieną, gali atspindėti saulę.

Antrinėje rinkoje daugiausia iš Europos atgabentų mašinų, nes Amerikoje ši „Primera“ versija parduodama nebuvo. Jei iš Europos atvaryta mašina parduodama pigiau, negu turėtų kainuoti, galima tikėtis aiškių ar užslėptų defektų.

Benzinas ar dyzelinas?

Rinkoje galima rasti automobilių ir su benzininiais, ir su dyzeliniais varikliais. Kalbant apie benzininius, paprasčiausi automobiliai turi 1,6 l 109 AG variklius. Galios užtenka, bet pagrindinis minusas – mažas sukimo momentas. Kita vertus, jei norite sutaupyti ir mašina bus eksploatuojama tik mieste, tokį variantą galima pasirinkti. Tik žinokite, kad geros dinamikos galite nesitikėti, o variklio resursas bus pats mažiausias.

Patraukliau atrodo „Primera“ su 1,8 l varikliu. Tėra 116 AG, bet jį žymiai patogiau valdyti. Automobilis pastebimai geriau reaguoja į akseleratoriaus paspaudimą, įsibėgėjama žymiai greičiau. Galingesni automobiliai turi 2 l 140 AG variklius.

Jei norite dyzelinio, rinktis galėsite iš 1,9 l 120 AG arba 2,2 l 126/139 AG variklių. Šie automobiliai turi modernią kuro padavimo sistemą, skirtą tik kokybiškam kurui. Kita vertus, jei nusipirksite 2,2 l 100 000 km nenuvažiavusį modelį, tai kelis artimiausius metus jis tikrai džiugins jus mažomis kuro sąnaudomis ir padoriu sukimo momentu.

Deja, bet benzininiai varikliai gali nuvilti savininkus. Nepaisant išgirtos japoniškos kokybės, varikliai gali sugesti nenuvažiavus 100 000 km. Tuo ne visi tiki, bet dažnai be jokių akivaizdžių priežasčių varikliai pradeda „ryti“ tepalus. Paprastai tokiu atveju tenka daryti kapitalinį variklio remontą.

Problemos su varikliais nėra vienetinės. Tai – reali problema. Daugiausia nemalonumų gali tikėtis mašinų su 1,6 l ir 1,8 l agregatais savininkai. Deja, sugesti gali ir 2 l variklis. Tai paprastai atsitinka dėl katalizatoriaus. Iki 2004 m. pagamintose mašinose jis gali subyrėti, smulkios dalelytės patenka į cilindrus ir sugadina variklį. Perkant 2002–2004 m. laidos automobilį būtina patikrinti katalizatorių ir, jei jis nekeistas, pakeisti.

Perkant būtina apžiūrėti

Degimo žvakės gali atlaikyti 50 000 km, tačiau dažnai jas tenka keisti po 30 000 km. Kas 45 000 km meistrai rekomenduoja praplauti droselinės sklendės bloką. Tai daroma dėl profilaktikos, nes variklis vienodai dirba ir iki plovimo, ir po jo.

Perkant 2002–2003 m. gamybos mašiną būtina patikrinti radiatorių. Jis gali būti jau susidėvėjęs, o naujas kainuoja nepigiai.

Transmisija

Automobiliai su 1,6 l varikliu turėjo tik 5 pavarų mechaniką. Su 1,8 l varikliu buvo komplektuojama ne tik MPD, bet ir 4 pavarų APD. Mašinos su 2 l varikliais galėjo turėti arba 6 pavarų MPD, arba variatorių, kuriame sumontuotos net 6 „virtualios“ pavaros – norint jas galima perjunginėti rankomis. Beje, pastarojo tipo transmisija sutinkama ganėtinai dažnai.

Dyzeliniai automobiliai turi tik mechanines pavarų dėžes.

Problemiškiausia pasirodė santi 5 pavarų MPD. Kažkodėl 3–5 m. amžiaus mašinose kartais susidėvi guoliai, kurios reikia skubiai keisti, nes kitaip gali tekti remontuoti visą PD. Kai kuriuose servisuose tokiu atveju siūloma pasikeisti pavarų dėžę, o tai nėra pigu. Sankaba vidutiniškai tarnauja apie 120 000 km, pakeitimas nėra brangus. APD ir variatorius patikimi, bet jau pasitaiko ir gedimų. Servise greičiausiai pasiūlys pirkti naują, bet galima paieškoti dėvėto arba senąjį galinčio suremontuoti meistro. Tiesa, visi variantai bus nepigūs.

„Primera“ tarsi ne japoniška

„Nissan Primera“ pakaba patogi važiuoti, bet ne valdyti. Deja, bet nėra labai malonu važinėti. Tą patį siūlo ir konkurentai. Pakabos patikimumas stebina. Seniai visi pripratome, kad japoniškų automobilių pakabos be rimtų gedimų atlaiko 100 000–150 000 km. Deja, „Primera“ gadina visą vaizdą, nes šiame modelyje rutulinės atramos, parduodamos kartu su svirtimis, keičiamos kas 30 000–50 000 km.

Panašiai tiek pat laiko ir vairo traukės, neblizga patikimumu ir priekinio ar užpakalinio stabilizatoriaus atramos. Jei perkate 100 000–120 000 km nuriedėjusį automobilį, būkite pasiruošęs keisti amortizatorius ir stebulių guolius. Belieka konstatuoti, kad ankstesnės kartos „Primera“ važiuoklė buvo patikimesnė.

Baigiant

Paskutinės kartos „Nissan Primera“ pirmiausia dėmesį patraukia neįprastu vidaus ir išorės dizainu. Be to, tik šiame modelyje yra užpakalinio vaizdo kamera. Paskutinė „Nissan Primera“ nepasižymi patikimu, todėl perkamą automobilį rekomenduotina labai kruopščiai apžiūrėti ir patikrinti. Be to, nepamirškite, kad jis tikrai nėra pigesnis už konkurentų siūlomus variantus.

„Nissan Primera 1.8 i 16V“ techninės charakteristikos

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos iš http://constructeurs.photos.caradisiac.com/

Nuisivylėte savo automobiliu? Laikas jį parduoti? Galite pasinaudoti nemokama autoreviu.lt skelbimų sistema. Tai tikrai nėra sudėtinga. Tiesiog reikia užsiregistruoti ir galite talpinti skelbimus.