Reguliuojame žibintus
Atnaujinta: 2020-03-09
  • light_1

Dabar žibintai naudojami įvairiais tikslais, bet pagrindinė jų paskirtis – apšviesti kelią. Istoriškai pasaulyje susikūrė dvi sistemos – amerikietiška ir europietiška. Užjūrio variantas nenumato ryškios ribos tarp šviesos ir šešėlio. Viena vertus, tai gerai: juk kelyje (ypač nelygiam) šokinėjantis kartu su žibintu spindulys mažiau vargina akį. Kita vertus, blogai: tenka apriboti lempų ryškumą, kad neapakintum priešais važiuojantį vairuotoją. Schema „europietiškas spindulys“ veikia kitaip. Po artimosios šviesos spinduliu įtaisytas ekranas, uždengiantis apatinę reflektoriaus dalį. Pasėkoje kelyje atsiranda kontrastinis asimetriškos formos vaizdas su ilgu „liežuviu“ išilgai kelkraščio. Akivaizdu, kad ryški šviesa šiuo atveju priešais važiuojančiam netrukdo. Tiesa, tik jeigu spindulys nepereina nustatytos ribos, tai yra, žibintai teisingai orientuoti. Juos reguliuoja dviejuose statmenose plokštumose ant specialiai sužymėto ekrano. Norėdami patikrinti, kaip į šį atsakingą reikalą žiūri techninio aptarnavimo stotyse, mes apsilankėme keliuose sostinės autoservisuose.

SPINDULINĖ LIGA

Žinoma, žibintus montuoja dar gamykloje. Atrodytų, kas keičiasi eksploatuojant? Laikui bėgant, susidėvėjo guma, atsipalaidavo spyruoklės – sumažėjo ir žibintų aukštis virš kelio. O jeigu priekinė ir užpakalinė pakabos „pavargo“ netolygiai, optinė žibinto ašis nukryps į dangų arba įsirėš į asfaltą. Kartais išreguliuojama, kai, tarkim, pastatomos nestandartinio dydžio padangos. Ką jau bekalbėti apie avarinę kėbulo deformaciją, kai „nuplaukia“ pačios reguliuojamos vietos. Gali pavesti ir brokuota lempa, juk kreiva kolba nepateks į žibinto fokusą! Žodžiu, tikrinti ir reguliuoti šviesas reikia ne tik prieš techninę apžiūrą.

PAPRASTI JUDESIAI

Pats reguliavimas nėra sunkus. Iš eilės sukiojant reguliavimo varžtų porą, suderina šviesšešėlinę spindulio projekciją su linijomis ekrane. Tiesa, natūrinis metodas reikalauja daug vietos. Esmė net ne ekrano didyje – šviesos šaltinis turi būti nutolęs nuo jo net per 10 metrų! Atsižvelgiant į automobilio ilgį, teks „užšaldyti“ maždaug 15 metrų laisvos erdvės. Ją suspausti leidžia optinis prietaisas: stiprus lęšis perteikia vaizdą į esantį fokuse miniatiūrinį ekraną – tikslią „tikrojo“ kopiją. Matuojant, atstumas tarp prietaiso ir žibinto – tik apie pusę metro. Grindys būtinai turi būti lygios: atraminio paviršiaus išilginis ir skersinis nuolydis negali viršyti 1 %!

Žinoma, žibintai turi būti sausi ir švarūs, kitaip ekrane bus išsklaidyta šviesa. Prieš pastatant žibintų korektorių „ant nulio“, reikia įsitikinti, kad jis veikia: reguliuoti neveikiančią sistemą nėra prasmės. Spaudimą padangose reikia normalizuoti, bet lyginti jį pagal ratus, nuleidžiant orą, negalima. Juk kai padangos nuleistos, žibintai atsiduria arčiau žemės. Ir dar – matavimų metu vairuotojas turi sėdėti mašinoje – įprastinis automobilio apkrovimas  (kitais variantais pasirūpins korektorius).  Parengus mašiną, galima imtis prietaiso. Visų pirma, jį reikia sureguliuoti taip, kad optinė ašis būtų lygiagreti automobilio išilginei ašiai. Veiksmų seka priklauso nuo prietaiso konstrukcijos. Kartais naudojamasi lyginančiais strypais su išskėtimais, kurie sudaro keturkampį rėmą, atsiremiantį į automobilio priekinius ratus. Kituose prietaisuose išskėtimų vaidmenį atlieka strypai, vienu metu liečiantys žibintų išsklaidomųjų įtaisų centrus. Tačiau kompaktiškiausias prietaisas – veidrodinis vizyras. Tai įtvirtintas ant prietaiso veidrodis su horizontalia linija paviršiuje, kuriame atsispindi vaizdas. Ji turi tolygiai liesti kokių nors porinių kėbulo elementų atvaizdą. Pavyzdžiui, priekinių stovų atraminių taurelių centrus.  horizontą, panaudojant įtaisytą lygmatį. Aukščio derinimui rekomenduoja naudotis rulete ir skale ant prietaiso skalės, bet tai galima padaryti ir iš akies – lęšio savybės leidžia trijų centimetrų paklaidą.  Suderinus žibinto ir prietaiso optinę ašį, įveda nustatytą dydį „e“. Tai šviesšešėlinės ribos nukrypimo nuo linijos, reiškiančios lempos centro aukštį virš kelio, dydis. Skaitinė reikšmė (kiekvienam modeliui sava) nurodyta ant lipduko prie žibinto korpuso. Pavyzdžiui, 1,3 % atitinka spindulio nuleidimą 13 cm kas 10 m. Faktiškai vaizdas prietaise tiesiog nusileidžia tam tikru dydžiu. Sureguliavę artimąsias šviesas, pereinam prie tolimųjų. Čia šviesos dėmė turi remtis į ekrano centrą. Žibintuose su vienu reflektoriumi tai vyksta automatiškai. Jeigu tolimųjų šviesų žibintai įmontuoti atskirai, teks dar kartą nustatyti prietaisą.

KRITIMO KAMPAS

Šį kartą serviso darbuotojams pasiūlė paprasčiausią, kaip mums atrodo, užduotį – sureguliuoti žibintus .  Tačiau ši paslauga yra ne visur. Ypač keista, kad tokia smulkme savęs neapsunkina daugelis kėbulų remonto stočių. Atseit, mūsų darbas – atkurti išorę, o „žvairumą“ tegul taiso kiti. O „kiti“ irgi turi savo psichologiją: niekaip negalėjo suprasti, ką reiškia sureguliuoti optiką „sau“. Teko keisti legendą: nepraėjo per techninę apžiūrą. Pajutote skirtumą? Vienu atveju kriterijus bus kelias, kitu – tik spaudas diagnostinėje kortoje. Pirmame autoservise vieta reguliavimui – diagnostinėje dalyje. Tam skirtas kampas rodė, kad į tai žiūrima rimtai – bent jau galėjai tikėtis lygių grindų. Prietaisas buvo švarus, jame įkomplektuotas vizyras. Meistras veikė teisingai, tik pamiršo patikrinti spaudimą padangose. Sumokėję už darbą 30 Lt, darbą įvertinom patenkinamai. Deja, daugiau tokių aukštumų niekas nepasiekė. Paprastai automobilį varė į laisvą vietą ir, privežę prietaisą prie žibinto, pradėdavo ritualą. Kaip tokiu būdu pavykdavo suderinti optines ašis (ir ar pavykdavo apskritai?), mes taip ir nesupratome. Įdomu, kad nė vienas iš šešių meistrų nepripažino pirmo meistro darbo. Tyliai keikdamasis sau po nosimi, kiekvienas iš naujo sureguliuodavo šviesas pagal savo skonį. O viename iš servisų automobilį ir prietaisą pastatė skirtingose liūčių nuotakio pusėse. Jų pasvirimas sudarė ne mažiau kaip 15 laipsnių! Tam, kad žibintai būtų pakelti iki reikiamo lygio, vos užteko sriegių ant reguliavimo varžtų. Kasoje mums pasiūlė pasirašyti priėmimo aktą, pagal kurį mes neturime pretenzijų dėl paslaugų kokybės. Patogus dalykas – pasirašei ir prisiėmei atsakomybę. O tam, kad pateisintum parodytą pasitikėjimą, belieka mokytis automobilio teorijos! Tikrinti žibintus reikia reguliariai. Servise šiam tikslui būtinai turi būti įrengtas tam skirtas plotas su lygiomis grindimis. Prietaisas turi būti švarus ir sukomplektuotas – jei nėra lyginančių strypų arba vizyro, darbo efektyvumas nulinis. Pageidautina įsitikinti, jog prietaisas, kaip ir bet kokia matavimo priemonė, buvo laiku patikrintas. Nepasirašykite, kad jus patenkina reguliavimo kokybė. Jūs ne ekspertas – tegul už darbą atsako vykdytojas!

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Dažniausi automobilių gedimai

Automobilių gedimų požymiai, priežastys, remonto būdai. Variklio gedimai, elektronikos, važiuoklės, duslintuvo, stabdžių gedimai, kėbulo pažeidimai

7 dalykai, kuriuos reikėtų žinoti apie valytuvų priežiūrą

Kodėl apskritai reikia keisti valytuvus ir kokią įtaką jie turi vairavimui?

Rašymas ant purvino automobilio: gal iškart pasiimkite vinį?

„Nuplauk mane“, „Noriu praustis“ – tokie užrašai anksčiau ar vėliau atsiranda ant purviniausio automobilio kieme.

Kaip saugoti sveikatą ir automobilį saulėtą vasaros dieną?

Ilgai trunkantis karštis gali pakenkti sveikatai ir turėti neigiamos įtakos mašinos techninei būklei

13 „Mitų griovėjų“ sugriautų automobilinių mitų

Laidą „Mitų griovėjai" žino beveik visi televizijos žiūrovai.

Laiku diagnozuota korozija palengvina "gydymą"

Ne visi žino, kad rūdys - ilgo korozijos proceso pasekmė

Ką reikia daryti, norint greičiau pribaigti savo automobilį

Kasdienės klaidos, kurias daro dažnas vairuotojas

„Auto show millennium 2012“

Antroji moto klubo „Aliens MC" organizuojamo ...

Autoservise gali ir "nurengti"

Sunku būtų rasti vairuotoją, negirdėjusį nė vienos istorijos apie...

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: