Ko­ky­biš­kai vei­kian­ti au­to­mo­bi­lio stab­džių sis­te­ma - be­ne svar­biau­sias ma­ši­nos ele­men­tas, kad ke­ly­je bū­tu­me sau­gūs. Efek­ty­vūs stab­džiai rei­ka­lin­gi bet ku­riuo me­tų lai­ku, ta­čiau la­biau­siai - žie­mą, kai va­žiuo­jant sli­džia dan­ga ge­ro­kai pa­il­gė­ja stab­dy­mo ke­lias. To­dėl vos pa­ju­tus, kad au­to­mo­bi­lis pra­sčiau stab­do, bū­ti­na pa­ti­krin­ti ir esant rei­ka­lui pa­keis­ti stab­džių trin­ke­les bei skys­tį.

Stab­džius ėda druskos

Stab­džių skys­ty­je, kaip ir bet ku­ria­me ki­ta­me spi­ri­to tu­rin­čia­me skys­ty­je, il­gai­niui at­si­ran­da van­dens. Ta­da stab­džiai ge­riau­siu at­ve­ju žie­mą tam­pa ne to­kie efek­ty­vūs, blo­giau­siu - už­ša­lęs van­duo su­ar­do jų žar­ne­les.

Pa­tys skys­čio leng­vai ne­pa­ti­krin­si­te, tam rei­kia spe­cia­laus prie­tai­so - areo­me­tro. Dau­ge­lis ser­vi­sų jį tu­ri, tad ne­pa­tin­gė­ki­te ir už­su­ki­te į ar­ti­miau­sią. Jei­gu au­to­mo­bi­lis se­nes­nis ne­gu pen­ke­rių me­tų, rei­kė­tų dar pa­pra­šy­ti meis­trų pa­ti­krin­ti stab­džių ci­lind­riu­kų būk­lę. To­kią pro­ce­dū­rą re­ko­men­duo­ja­ma at­lik­ti ir žie­mai per­si­ri­tus į an­trą pu­sę, nes drus­kos, ku­rio­mis bars­to­mi ke­liai, la­bai ne­igia­mai vei­kia stab­džių sis­te­mą. Bū­ti­nai pa­ti­krin­ki­te ir ran­ki­nį stab­dį. Pra­si­dė­jus šal­čiams jis ga­li pri­šal­ti ar­ba „pri­kep­ti". Sie­kiant to iš­veng­ti stab­dį ver­tė­tų pa­verž­ti, o kon­tak­to su už­pa­ka­li­niais stab­džiais vie­to­se su­tep­ti spe­cia­liu skys­čiu.

Ta­čiau stab­džių skys­čio kei­ti­mas - toks pat pla­ni­nis au­to­mo­bi­lio re­mon­tas, kaip ir aly­vos ar žva­kių kei­ti­mas. Ga­min­to­jo nu­ro­do­mas lai­kas, ka­da tai rei­kia da­ry­ti, pa­pras­tai ski­ria­si. Vis­kas pri­klau­so nuo au­to­mo­bi­lio mar­kės, mo­de­lio, va­rik­lio ir tam ti­krų kons­truk­ci­jos niuan­sų. Pa­vyz­džiui, po­pu­lia­riau­sių vo­kiš­kų mar­kių au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jai stab­džių skys­tį re­ko­men­duo­ja keis­ti kas dve­jus me­tus ar­ba nu­rie­dė­jus maž­daug 50 tūkst. ki­lo­me­trų. Daž­niau jį pa­ta­ria­ma keis­ti, jei ma­ši­na eksp­loa­tuo­ja­ma su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis, va­ži­nė­ja­ma ne vien trum­pais at­stu­mais po mies­tą.

Šal­da­mas kei­čia savybes

Ne­kei­čia­mas stab­džių skys­tis ab­sor­buo­ja drėg­mę, to­dėl iš vi­daus rū­di­ja stab­džių sis­te­mos da­lys, ga­di­na­mos gu­mi­nės de­ta­lės, ap­na­šos pa­den­gia stab­džių stū­mok­liu­kus. Dėl to jie pra­de­da su­nkiau ju­dė­ti ir strig­ti. Stab­džių skys­ty­je yra van­dens, tad esant mi­nu­si­nei tem­pe­ra­tū­rai jis kei­čia sa­vo sa­vy­bes. Jei­gu skys­tis dar ir ne­kei­čia­mas il­giau kaip po­rą me­tų, pa­kin­ta stab­džių pe­da­lo kie­tu­mas, su­ma­žė­ja stab­dy­mo efek­ty­vu­mas.

„Kai ma­ši­na stab­do­ma, ne­re­tai stab­džių dis­kai, trin­ke­lės ir pats skys­tis pa­sie­kia 400 laips­nių ar di­des­nę tem­pe­ra­tū­rą. Mū­sų eksp­loa­tuo­ja­miems au­to­mo­bi­liams daž­niau­siai nau­do­ja­mas DOT 3 stab­džių ir san­ka­bos skys­tis. Pa­gal che­mi­nę su­dė­tį DOT 3 la­bai pa­na­šus į DOT 4 stab­džių skys­tį. Pa­grin­di­nis skir­tu­mas, kad DOT 4 pa­si­žy­mi aukš­tes­ne vi­ri­mo tem­pe­ra­tū­ra ir ma­žes­ne van­dens ab­sorb­ci­ja, tai­gi yra ko­ky­biš­kes­nis. Ma­žiau ti­kė­ti­na, jog žie­mą jis pri­šals", - pa­aiš­ki­no LŽ kal­bin­tas au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­kas To­mas Men­ke­le­vi­čius.

Vi­siš­kai ki­to­kios su­dė­ties yra re­čiau su­tin­ka­mas DOT 5 stab­džių skys­tis. Jis pa­pras­tai nau­do­ja­mas spor­ti­nio ti­po au­to­mo­bi­liams. DOT 5 ga­mi­na­mas iš to­kių che­mi­ka­lų, ku­rie vi­siš­kai ne­ab­sor­buo­ja drėg­mės. Be­veik vi­suo­se nau­juo­se au­to­mo­bi­liuo­se yra įmon­tuo­tas stab­džių skys­čio ly­gio in­di­ka­to­rius, tad jam nu­kri­tus prie­tai­sų sky­de­ly­je įsi­žie­bia lem­pu­tė.

„E­su su­si­da­ręs įspū­dį, kad dau­ge­lis vai­ruo­to­jų nie­ka­da nė­ra kei­tę stab­džių skys­čio, ir nė ne­ke­ti­na to da­ry­ti. Bū­ti­na ne­pa­mirš­ti - kai ku­riuo­se au­to­mo­bi­liuo­se ta pa­ti lem­pu­tė ro­do ir tai, jog įjung­tas ran­ki­nis stab­dys, ir kad stin­ga stab­džių skys­čio. To­dėl pa­ma­tę de­gan­tį in­di­ka­to­rių, pir­miau­sia pa­si­žiū­rė­ki­te, ar ne­sa­te pa­li­kę pa­kel­tos ran­ki­nio stab­džio svir­ties", - pa­brė­žė T.Men­ke­le­vi­čius.

Ge­ros trin­ke­lės nekvepia

Stab­džių skys­čio daug kas gal­būt nė ne­ma­no keis­ti, bet trin­ke­lių kei­ti­mas, ko ge­ro, yra vie­na daž­niau­sių pro­ce­dū­rų. Jų bū­na pa­čių įvai­riau­sių - tiek pa­gal for­mą ir su­dė­tį, tiek pa­gal pa­skir­tį. Stab­džių trin­ke­lės mon­tuo­ja­mos au­to­mo­bi­lio prie­ky­je ir už­pa­ka­ly­je. Pa­pras­tai už­pa­ka­li­nės dy­la lė­čiau, nes joms ten­ka ma­žes­nis krū­vis, tad ir kei­čia­mos yra re­čiau ne­gu prie­ki­nės.

„Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad ga­min­to­jai ir au­to­mo­bi­lių de­ta­lių par­da­vė­jai pa­pras­tai bū­na ša­liš­ki, to­dėl jie ne vi­sa­da sa­ko tie­są. Vie­nas svar­biau­sių kri­te­ri­jų, ro­dan­čių stab­džių trin­ke­lių ko­ky­bę, kad ir kaip bū­tų ba­na­lu, yra kai­na. Pi­gios trin­ke­lės nie­ka­da ne­veiks la­bai efek­ty­viai, nes ga­mi­na­mos iš ne itin ko­ky­biš­kų me­džia­gų. Ta­čiau ir bran­ges­nės pa­gal efek­ty­vu­mą ski­ria­si ne­daug. Pa­pras­tai pi­gios stab­džių trin­ke­lės bū­na kie­tos, o au­to­mo­bi­lį stab­dant cy­pia. Lai­kui bė­gant dėl kie­tu­mo jos daž­nai „suė­da" stab­džių dis­kus", - pa­aiš­ki­no me­cha­ni­kas.

Jo tei­gi­mu, ge­ros trin­ke­lės yra ga­mi­na­mos iš minkš­tes­nių me­džia­gų, tad kur kas ge­riau su­kim­ba su stab­džių dis­ku. To­kios pa­si­žy­mi efek­ty­ves­niu stab­dy­mu. Nors dėl minkš­tu­mo jos su­dy­la grei­čiau, stab­do kur kas ge­riau nei pi­gios ne­dy­lan­čios trin­ke­lės.

„At­krei­piau dė­me­sį, kad ko­ky­biš­kos stab­džių trin­ke­lės, pa­pras­tai ta­riant, la­bai ne­ma­lo­niai dvo­kia. Kuo minkš­tes­nis ir ge­riau su­kim­ban­tis yra jų mi­ši­nys, tuo la­biau smir­di", - pri­dū­rė T.Men­ke­le­vi­čius.

Bū­ti­na kruopš­čiai nuvalyti

Jei stab­džių sis­te­ma vei­kia ne­tvar­kin­gai, jo­je bū­na ypač di­de­li tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiai ir pa­pil­do­ma trin­tis. Be abe­jo, la­bai svar­bus sis­te­mos kom­po­nen­tas - stab­džių dis­kai, nes bū­tent jie lei­džia va­žiuo­ti lė­čiau. Su­di­lu­sius dis­kus, kaip stab­džių trin­ke­les, rei­kia lai­ku pa­keis­ti. Pa­pras­tai ant stab­džių dis­ko yra iš­kal­tas mi­ni­ma­lus ga­li­mas jo plo­nu­mas. Kai dis­kas su­dy­la la­biau nei re­ko­men­duo­ja­ma, su­nkė­ja stab­dy­mo pro­ce­sas.

„Kar­tais dėl se­nų trin­ke­lių ar užs­tri­gu­sio stab­džių stū­mok­liu­ko stab­do­ma ne­efek­ty­viai, nes tin­ka­mai vei­kia tik da­lis stab­džių dis­ko. Lai­kui bė­gant dėl skir­tin­gos trin­ties dis­kas su­si­krai­po ir vai­ruo­to­jas, stab­dy­da­mas au­to­mo­bi­lį, pra­de­da jaus­ti vib­ra­ci­ją ir „mu­ši­mą" per stab­džių pe­da­lą bei vai­rą. Vi­sa­da pa­brė­žiu, kad kei­čiant dis­kus bū­ti­na pa­keis­ti ir stab­džių trin­ke­les. Jei tai da­ro­te pa­tys, dė­da­mi dis­kus bū­ti­nai nu­va­ly­ki­te jų pa­vir­šių. Nau­ji stab­džių dis­kai daž­niau­siai bū­na su­tep­ti te­pa­lu, kad ne­rū­dy­tų. Jei dis­kas se­nes­nis, bū­ki­te at­sar­gūs ir ne­iš­tep­ki­te jo pa­vir­šiaus, o jei iš­te­pė­te, ge­rai nu­va­ly­ki­te, ypač rie­ba­lus", - pa­ta­rė T.Men­ke­le­vi­čius.

Tomas FEDARAVIČIUS