Iš ko gaminami lengvo lydinio ratlankiai? Iš pavadinimo matyti, kad jie gaminami iš lengvųjų metalų. Daugiausia naudojami įvairūs aliuminio (rečiau magnio) turintys lydiniai. Pagal gamybos būdą ratlankiai skirstomi į lietus ir kaltus. Pirmieji gaminami liejant, antrieji – pramoninio kalimo (štampavimo) būdu.

Kuo lengvo lydinio ratlankiai pranašesni už plieninius? Pirmiausiai – svoriu ir dizainu. Tarkim, 13 colių plieninis ratlankis sveria 7–8 kg, lietas – apie 6 kg, kaltas – apie 5 kg. Techniškai sumažėjęs rato svoris sumažina bendrą detalių masę ir inercijos jėgas. Dėl šito lengvesnis ratas greičiau „grįžta į vietą“ pervažiavęs nelygų reljefą, pagerėja automobilio pakabos darbas, jį tampa lengviau valdyti. Norint pasukti mažiau sveriančius ratus, reikia mažiau jėgų. Sumažėjusi inercija pagerina stabdymo ir greitėjimo dinamiką. Taip pat nemažai lemia ir estetinės savybės. Lengvo lydinio ratlankiai gerokai gražesni už plieninius. Be to, jų konstrukcija leidžia sukurti gausybę įvairiausių formų.

Ar lieti ratlankiai turi trūkumų? Lengvo lydinio ratlankiai, ypač kalti, stipresni už plieninius, bet jų medžiaga, ypač lietų, yra trapi. Po smūgio jie ne sulinksta, o įskyla. Plieninį diską beveik visada galima išlyginti, o daugelis pažeidimų lengvo lydinio ratlankį padaro netinkamą naudoti. Be to, lieti ratlankiai visada maždaug du kartus brangesni už plieninius. Lietą ratlankį pažeisti galima netgi neatsargiai statant automobilį ar užvažiavus ant bėgių. Tai ypač aktualu žemo profilio padangoms, kur ratlankis pažeidžiamesnis. Labai pavojingi nematomi įtrūkimai – ratlankis gali subyrėti važiuojant.

Kalti lengvo lydinio ratlankiai – tvirtesni ir mažiau už lietus kenčia nuo smulkių smūgių, tačiau stipraus susidūrimo atveju kaltų ratlankių tvirtumas veikia neigiamai. Skirtingai nuo plieninio arba lieto, kurie linkdami arba sutrupėdami sugeria dalį energijos, kaltas ratlankis nesugeria smūgio ir visa smūgio jėga tenka pakabai. Pakabos remontas visada kainuoja brangiau.

Ar galima remontuoti lengvo lydinio ratlankius? Iš esmės galima, tokią paslaugą teikia daugelis ratų dirbtuvių, bet remontuojami ne visi ratlankiai. Pagrindinis rodiklis čia yra bendras sudėtinių ratlankio dalių tvirtumas, įvertinamas dirbtuvėse. Jei ratlankio konstrukcija pažeista, jis neremontuojamas. Svarbus kriterijus yra gautų pažeidimų dydis: nuoskilų ir prarastų fragmentų dydis, įlinkimų gylis ir pobūdis, geometrijos nukrypimo dydis.

Pagal tinkamumą remontui ratlankius galima skirstyti į tris kategorijas. Pirmoji – ratlankiai su nedideliais pažeidimais: smulkiais įbrėžimais ir nutrintais dažais, kuriuos saugiai galima remontuoti ir naudoti toliau. Antra – kažkas tarp pirmosios ir trečiosios: remontas dar įmanomas, bet kokybės ir patikimumo garantijos niekas nesuteiks. Trečia – neremontuojami ratlankiai. Juos galima remontuoti ir naudoti atsarginiame rate, kuris bus naudojamas tik išimtinais atvejais. Reikia pastebėti, kad dauguma smūgio metu pažeistų ratlankių priskiriami antrai ir trečiai kategorijai ir suremontuojami labai retai.

Kaip išsirinkti lengvo lydinio ratlankius? Pagrindinis parametras čia yra montavimo skersmuo, tvirtinimo ertmių išdėstymo skersmuo, jų skaičius, ratlankio lanko plotis ir pan.

Ar lengvo lydinio ratlankiai tinka bet kuriam automobiliui? Pagal matmenis – bet kuriam lengvajam ir visureigiui. Yra net modelių krovininiam transportui. Sunkiau su dizainu – patikęs modelis gali netikti konkrečiai mašinai.

Ar galima montuoti skirtingus ratlankius? Ant vienos ašies turi būti vienodi ratlankiai ir padangos su vienodu protektoriaus piešiniu. Išimtis – jei ratas naudojamas kaip atsarginis, kad važiuojat nedideliu greičiu būtų pasiektas galutinis kelionės tikslas. Ant skirtingų ašių gali būti skirtingi ratlankiai ir skirtingos padangos, tačiau ar tai bus gražu?

Renkantis lengvo lydinio ratlankius reikia nepersistengti su pločiu. Daugelis renkasi kaip galima platesnes padangas ir ratlankius, kad tik tie tilptų ratų arkose. Vėliau tenka nustebti dėl gerokai pasunkėjusio vairo. Tą patį efektą duos ir per daug „įtraukti“ ratlankiai, be to, padidės prošvaisa. Plačios padangos ir platesnė prošvaisa padaro automobilį stabilesniu ir pagerina kontaktą su keliu, bet pasunkėja vairavimas, sumažėja greitėjimo dinamika ir padidėja kuro sąnaudos.

Lengvo lydinio ratlankių dizainas turi įtakos ne tik automobilio išoriniam vaizdui. Ratlankio spinduliuose gali kauptis purvas, kuris paprastai ir paviršutiniškai plaunant nepašalinamas. Purvas išbalansuoja ratą, dėl to gali pradėti virpėti vairas ir pablogėti mašinos valdymas. Pasirinkimo sunkumas yra toks, kad niekada negali 100 proc. žinoti, kaups ratlankis purvą ar ne. Kaip vienas geresnių variantų gali būti modeliai su retais, lygiais spinduliais, be ertmių galinėje pusėje. Tiesa, dažnai geri ir ratlankiai su daug stipinų. Daug priklauso nuo ratlankio aerodinaminių apskaičiavimų, kuriuos atlieka gamintojas. Vienintelis tikras būdas išvengti purvo keliamų problemų – kaskart plaunant mašiną kruopščiai nuplauti ir ratlankius.

Be to, verta pirkti tik sertifikatus turinčius ratlankius. Aišku, popieriuką gauti nėra sunku, todėl reiktų vengti Azijoje gamintų ratlankių. Jie nebrangūs, atrodo neblogai, bet daugeliu atvejų jų kokybė labai žema: atšokai dažai ir ratlankius pradeda veikti korozija, jie nėra tvirti ir dažnai skyla nuo palyginti silpnų smūgių arba savaime.

Ar lengvo lydinio ratlankiai turi įtakos važiavimui? Pagrindinė rekomendacija – važinėti taip, kad pavyktų ratlankius apsaugoti nuo smūgių, o tai ypač svarbu, kai padangos žemo profilio. Atidžiai ir dėmesingai reikia statyti mašiną saugantis stulpelių ir panašių atitvarų, lėčiau važiuoti per bėgius ir pan. Atminkite, lengvo lydinio ratlankiai mėgsta gerus kelius...

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.