Ne paslaptis, kad sugedę amortizatoriai pablogina mašinos valdymą. Ir prašymai nuolat juos tikrinti – ne tušti žodžiai. Paradoksas tas, kad net patyrusių specialistų nuomonės apie tai, kaip teisingai juos tikrinti, labai skiriasi.

Vibracijos stendas kaip priemonė klysti

Šiuolaikinės techninio aptarnavimo stotys vis dažniau įrengia vibracijos stendus pakabinimo diagnozavimui. Speciali platforma svyruoja tam tikru dažniu ir tam tikra amplitude, o kompiuteris analizuoja ant jos stovinčio automobilio pakabinimo elgesį. Greitai, šiuolaikiškai ir gražiais grafikais. Argi ne idealus amortizatorių patikrinimo metodas? Bet ne, pasirodo, yra daugybė sudėtingų dalykų, kurie verčia abejoti, kad tokio testo pakanka. Ir nepasitikėjimą reiškia ne koks nors dėdė Vasia iš kaimyninio garažo, o stambiausias amortizatorių gamintojas – kompanija Monroe. Sutikite, kad tai jau pakankamai rimtas argumentas. Tai ko reikalaujama iš vibracijos stendo? Visų pirma, tie patys pakabinimo darbo pažeidimo simptomai gali būti iššaukti jo skirtingų mazgų susidėvėjimu.Todėl tiksliai nurodyti pažeidimo kaltininką sudėtinga.\\

Keisti įtartinas detales į geras? Amortizatoriui toks metodas netikslingas: per daug sudėtinga nuėmimo ir įrengimo procedūra. Dėl tos pačios priežasties neverta demontuoti amortizatoriaus tikslesnei diagnostikai atlikti specialia aparatūra. Kita problemos pusė: vibracijos stendo rodiklius veikia skirtingi automobilio mazgai. Pakeitus kai kuriuos susidėvėjusius pakabinimo elementus, paprastai keičiasi jo charakteristika. Pavyzdžiui, įmontavus amortizatorius, spyruokles arba ratus, pakabinimas gali tapti tiek minkštesnis, tiek standesnis. Vadinasi, nepakanka įvesti į kompiuterį duomenis apie visus tikrinamų mašinų modelius. Būtina dar kažkaip išmokyti jį atsižvelgti į automobilio savybių pasikeitimus, atsirandančius eksploatavimo, aptarnavimo ir remonto metu. Dar vienas sudėtingas klausimas: daugelis gamintojų aktyviai pradeda gaminti amortizatorius, kurių standumas keičiasi, jie užtikrina geriausią komfortą ir valdymą. Automobilio su tokiais amortizatoriais patikrinimas ant stendo duos klaidingus rezultatus. Būna ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, vienas automobilių mėgėjas po mašinos testo, kuris parodė nesklandumus, meistrams patarus, pakeitė amortizatorius į naujus. Norėdamas įsitikinti, kad pakabinimas geras, jis dar kartą atvarė mašiną į vibracijos stendą. Ir gavo tokius pat rezultatus. Kruopščiai patikrinus kitame servise, buvo nustatyta tiksli diagnozė: salentblokų susidėvėjimas (palyginkite su amortizatorių kaina) ir žemas spaudimas vienoje padangoje. Amortizatoriai buvo niekuo dėti. Taigi, vibracijos stendas kol kas negali visiškai pakeisti kitų diagnozavimo metodų. Norint laiku išaiškinti nesklandumus amortizatoriuose, būtina atlikti visą veiksmų kompleksą, kurį verta apžvelgti detaliau.

Pradžiai – jokių patikrinimų

Ką gi, jeigu nėra universalaus, patikimo ir paprasto būdo įvertinti amortizatorių būklę, apžvelkime kiekvieno diagnozavimo metodo pliusus ir minusus. Visų pirma, rekomenduojame įsisavinti tokį dalyką: nepriklausomai nuo patikrinimų rezultatų, po 80 tūkst. km ridos amortizatorius reikia keisti, jeigu tik gamintojas nenurodė kito nuriedėto kelio atstumo. Amortizatoriaus vožtuvų ir tarpiklių susidėvėjimas eksploatavimo metu neišvengiamas, taip pat, kaip neišvengiamas, pavyzdžiui, stabdžio trinkelių susidėvėjimas. Priklausomai nuo vairavimo stiliaus, kelių būklės ir t.t., šis procesas gali sulėtėti, arba, priešingai, pagreitėti, bet jis jokiu būdu ne sustos. Trinkelės išsaugo savo ypatumus per visą tarnavimo laiką, o amortizatorių charakteristikos blogėja su kiekvienu nuriedėtu kilometru. Kadangi tokie pakitimai vyksta labai lėtai, vairuotojas jų paprastai nepastebi. Bet patikėkite, nepaisant to, kad jums atrodo, jog pakabinimas geras, važiavimas su susidėvėjusiais amortizatoriais gali baigtis labai liūdnai. Todėl amortizatorių būklę pageidautina kontroliuoti per visą eksploatavimo laiką. O visą diagnostinių priemonių kompleksą automobilių mėgėjams rekomenduojama atlikti po kiekvieno 20 tūkst. km ridos atstumo.

Važinėk sumaniai

Norint išaiškinti amortizatoriaus nesklandumus, reikia aiškiai įsivaizduoti, kaip jis įtakoja važiuojantį automobilį. Labai paplitusi klaida – nuomonė, jog susidėvėjęs amortizatorius standina važiavimą. Tačiau toks efektas galimas tik tuo atveju, jeigu amortizatorius stringa. Tada iš tikrųjų visi kelio nelygumai jaučiami automobilio kėbulu. Natūralaus susidėvėjimo atveju mašinos važiavimas darosi švelnesnis, nes pablogėja amortizatorių sugebėjimas neutralizuoti pakabinimo spyruoklių svyravimus. Mokestis už tokį „komfortą“ aukštas: nelygiame kelyje ratas daug ilgiau lieka ore, neliesdamas paviršiaus. Rezultatas – stabdymo kelio pailgėjimas, valdymo pablogėjimas ir kitos panašios „grožybės“. Apie tai, kad būtina keisti amortizatorius, signalizuoja taip pat vairo vibracijos atsiradimas esant dideliam greičiui. Dabar apie triukšmą, bildesį ir kitus nemalonius garsus. Kaip rodo praktika, dažniausiai jis atsiranda ne pačiame amortizatoriuje, o sujungimo su kėbulu ir pakabinimu taškuose. Dėl teisybės reikia pažymėti: visiškai ne visada dėl šių reiškinių kaltas mūsų „kankinys“. Gali būti, kad defektas slypi kituose mazguose. Be to, kaip jau minėjome, vairuotojas taip pripranta prie savo mašinos, jog dažnai nepastebi jokių pasikeitimų jos elgesyje. Jeigu atsiranda pasikeitimų automobilio valdyme, tai turėtų jus paskatinti patikrinti visų pakabinimo detalių būklę.

Siūbuoti

Nuo ko pradėsime? Jeigu kalba eina apie amortizatorius, tikslinga visų pirma patikrinti juos siūbuojant kėbulą. Tai paprasčiausias būdas. Būtina tiesiog spausti ir paleisti atitinkamus kėbulo kampus. Visiškas jo nejudamumas turi būti pasiekiamas ne vėliau, negu po dviejų siūbavimų. Tačiau šis elementarus būdas turi du rimtus trūkumus. Visų pirma, gaunami svyravimai pagal savo dažnį ir amplitudę labai skiriasi nuo tų, kurie būna, kai automobilis kelyje. Antra, svyravimų skaičių įtakoja kitų pakabinimo mazgų būklė. Dažniausiai pavyksta išaiškinti tik visiškai „užmuštą“ amortizatorių, ir tai ne visada – jis gali „užsimaskuoti“ už surūdijusių pakabinimo šarnyrų. Todėl, net jeigu patikrinimas siūbuojant nepadėjo išaiškinti jokių pažeidimų, diagnozavimą reikia tęsti.

Žiūrėti galima, liesti negalima

Kitas etapas – vizualinė pakabinimo apžiūra. Net jeigu jūs nesiruošiate užsiimti ja savarankiškai ir teikiate pirmenybę autoserviso paslaugoms, tokia procedūra nebus labai brangi. Apžiūra maloni dėl jos objektyvumo, tačiau leidžia išaiškinti paprastai tik akivaizdžius avarinius pažeidimus. Natūralus amortizatorių susidėvėjimas diagnozuojamas šiuo būdu toli gražu ne visada. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Visų pirma – į ratus. Netolygus protektoriaus susidėvėjimas (dažnai – tam tikromis dėmėmis per visą padangos ilgį) – vienas iš nedaugelio susidėvėjusių amortizatorių požymių. Toliau apžiūrime kitus pakabinimo mazgus. Amortizatoriaus korpusas turi būti švarus! Neretai po prieškorozinio apdorojimo ant korpuso lieka preparato žymių. Tai neleistina. Darbo procese amortizatoriaus statramstis naudoja svyravimų energiją, kuri, pagal energijos išsaugojimo dėsnį, ne dingsta, o virsta šiluma. O purvas labai pablogina korpuso sugebėjimą sklaidyti šią šilumą. Na, o darbas aukštoje temperatūroje visiškai neprailgina amortizatoriaus tarnavimo laiko. Korpusas neturi būti deformuotas. Kitaip, net jeigu stūmoklis juda laisvai, amortizatoriaus standumo charakteristikos gali būti pažeistos. Apžiūrėkime stūmoklio kotą. Jeigu jis kreivas, tai gresia strigimu eksploatavimo metu. Negalima pažeisti chromo dangos. Nutrintos vietos, įbrėžimai ir korozijos žymės greitai pažeidžia tarpiklį ir iššaukia amortizatoriaus išhermetizavimą. Dažniausiai mechaniniai pažeidimai atsiranda dėl nekvalifikuoto įrengimo. Išhermetizuotas, „ištekėjęs“ amortizatorius nebevykdo savo funkcijų ir jį reikia pakeisti. Reikia žinoti, jog kiekvieno važiavimo metu kotas gali imti iš stūmoklio mikroskopinę porciją alyvos tarpikliui sutepti. Kartais dėl to atsiranda alyvos kondensato žymių, tai yra normalu. Svarbiausia – nereikia galvoti, jog tai alyvos nutekėjimo žymės. Pabaigoje tikriname amortizatoriaus tvirtinimo vietas. Jeigu tai strypas, įsitikinkite, kad sriegiai sveiki. Jeigu konstrukcija tokia, kad tvirtinama kilpa, atidžiai apžiūrėkite guminę įvorę. Jos susidėvėjimas palyginti naujame amortizatoriuje gali būti iššauktas amortizatoriaus įrengimo klaidomis, kitų pakabinimo mazgų defektais, smėlio patekimu važinėjant blogais keliais. Įvorės susidėvėjimas sename amortizatoriuje natūralus. Tiesa, bet kuriuo atvejui jį artimiausiu laiku teks keisti.

Seni metodai

Tarkime, analizė taip ir neišaiškino amortizatorių pažeidimų. Paskutinis žingsnis gali būti testas vibracijos stende. Kadangi toks patikrinimas kainuoja, bet neduoda visiškos garantijos, kad defektai bus išaiškinti, verta iš anksto išsiaiškinti servise kelis klausimus. Visų pirma, ar stendo kompiuteris nustatomas į jūsų mašinos modelį ar bent jau į jos pakabinimo tipą? Ar atsižvelgiama į mašinos amžių? Juk kėbulo standumas eksploatavimo metu keičiasi. Dėl tos pačios priežasties prisiminkite, ar automobilis buvo patekęs į rimtą avariją? Ar jūs keitėte susidėvėjusias pakabinimo detales (visų pirma amortizatorius) į neoriginalius? Stendas turi atsižvelgti į tokius pakeitimus. Be to, prieš testą būtinai patikrinkite ratų tvirtinimo kampus ir spaudimą padangose. Atsakę į šiuos klausimus, galėsite nuspręsti, ar verta atlikti diagnozavimą šioje stotyje, ar ieškoti sudėtingesnio stendo, o gal apskritai atsisakyti testo. Bet kokiu atveju, prisiminkite: bet kokios iš nurodytų sąlygų nepaisymas gali iškreipti vibracijos stendo parodymus, ir jūs veltui išmesite pinigus.

Šykštuolis moka du kartus

Paskutinis patarimas automobilių mėgėjams. Amortizatorius – brangus daiktas. Jeigu jūs nusprendėte jį pakeisti, netaupykite, patikrinkite bent jau sailentblokų, rutulinių atramų ir kitų elementų būklę. Jeigu šiuose mazguose ir detalėse yra pažeidimų, greit suges ir naujas amortizatorius. Be to, ateityje jūs galite nemažai sutaupyti surenkant ir išmontuojant pakabinimą.Laiku pakeitę susidėvėjusius amortizatorius, jūs, be abejo, pasielgsite teisingai. Esant stipresniam ratų ir kelio kontaktui, automobilis gali geriau įsivaryti ir stabdyti. Vadinasi, pagerės jūsų saugumas. Tarp „pašalinių efektų“ – komfortas ir benzino taupymas. Norėtume tik priminti: jūsų mašina – ne pono Irvaino bolidas Ferrari, testuojamas prieš kiekvienas lenktynes (ir tai juk ne visada pasiekia finišą). Ar verta be reikalo rizikuoti gyvybe ir lėkti, rizikuojant padaryti avariją, net jeigu jūs visiškai pasitikite savo automobiliu?

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.