Apie katalizatorius
Atnaujinta: 2020-03-09
  • katalizatoriai
  • vidus

Katalitinių neutralizatorių įvairovė

Katalizatoriai tapo neatsiejama šiuolaikinių automobilių dalimi, nes būtent jie užtikrina, kad į atmosferą patenka mažiau kenksmingų dujų. Kokių yra katalizatorių, kaip jie veikia?

Trijų dalių katalizatorius turi nerūdijančio plieno korpusą, kuris montuojamas dujų išmetimo sistemoje. Korpuse yra blokas su gausybe ištisinių porų, padengtų plonu kataliziniu sluoksniu. Jis pagreitina chemines reakcijas, bet nedalyvauja jose. Dažniausia sluoksnis yra iš platinos, paladžio ir radžio, nes būtent šie metalai atspariausi degimo metu išsiskiriančių sieros junginių poveikiui. Dėl specialaus pagrindo su mikroreljefu, bendrasis katalizinio sluoksnio plotas gali būti iki 20 000 m2. Kanalizuojamoji medžiaga sudaro apie 60 proc. įrenginio vertės. Paprastai katalitinis neutralizatorius įrengiamas išmetimo sistemoje iškart po išleidimo kolektoriaus, nes neutralizacijai būtina aukšta temperatūra - apie +250 ºC. Optimali darbinė katalizatoriaus temperatūra yra apie + 400-+ 800 ºC.

Katalizatoriai skiriasi pagal pagrindo, kuris dengiamas katalitiniu sluoksniu, tipus. Tai gali būti keraminis koringas blokas arba susuktos metalinės plokštelės.

Keraminiai katalizatoriai labiau išplitę ir ne tokie brangūs. Pagrindinis keraminių katalizatorių trūkumas - jų trapumas. Užtenka nelabai stipraus smūgio kelyje. Pasigirdęs dūžtančių šukių garsas leis suprasti, kad katalizatorių reikia keisti. Jį gali tekti keisti, jeigu ant įkaitusio paviršiaus pateks šalto vandens. Dar viena gedimo priežastis - problemos degimo sistemoje. Jei variklis iškart neužsiveda, sudega ne visas kuras, todėl jis kaupiasi artimiausioje išmetimo sistemos ertmėje. Dažniausia - katalizatoriuje. Vėliau, variklį užvedus, susikaupęs kuras sprogsta ir suardo katalizatorių.

Metaliniai katalizatoriai tvirtesni ir gali ilgiau atlaikyti įvairias mechanines apkrovas.

Daugelyje automobilių katalitinis neutralizatorius yra arba iškart po duslintuvo priėmimo vamzdžio, arba sudaro su juo vieną detalę. Be to, jis gali būti sumontuotas ir išmetimo kolektoriuje, rečiau - už kolektoriaus, prieš priėmimo vamzdį. Taip sumontuotą katalizatorių labai sunku pakeisti.

XX a. pabaigos-XXI a. pradžios automobiliuose katalizatoriai dažniausia įrengiami kolektoriuose. Tokia konstrukcija užtikrina atitiktį „EURO 4" standartui. Katalitinis išmetamųjų dujų neutralizatoriaus netoli degimo kameros užtikrina greitesnį šilimą iki darbinės temperatūros ir geriau saugo nuo išorės poveikio, temperatūros kitimo. Deja, dažniau kenčia kolektorius. Trūkęs išmetimo kolektorius - viena katalizatoriaus perdegimo priežasčių, o kolektorius su katalizatoriumi kainuoja gerokai brangiau negu tik kolektorius. Savininkui, sugedus katalizatoriui, už detales ir jų pakeitimą reikia mokėti brangiau.

Ir metaliniams, ir keraminiams katalitiniams neutralizatoriams vienodai kenkia nekokybiškas ar etiliuotas benzinas, į degimo kamerą patenkantys tepalai ar antifrizai, netinkami techniniai skysčiai, naudojami kuro sistemos plovimui, per riebus kuro mišinys, ilgas variklio veikimas tuščia eiga. Veikiant šiems veiksniams, katalizatorius ne tik praranda savybę sudeginti nesudegusias kenksmingas priemaišas. Užsiteršia jo kanalai, todėl mažėja jų praeinamumas, neutralizatoriaus galia. Jis gali perkaisti, o paviršius - įkaisti iki raudonumo. Pasitaikė atvejų, kad nuo perkaitusio katalizatoriaus lydydavosi aliumininė apsauga, užsidegdavo dugno antikorozinė danga. Vidinė sugedusio katalizatoriaus temperatūra tokia aukšta, kad keramika gali išsilydyti ir visiškai užkimšti išmetamąjį vamzdį. Jei taip atsitiks, variklį tikrai teks remontuoti.

Kitas nemalonus dalykas - keraminės dulkės. Keraminis katalizatoriaus blokas, nepaisant to, kad jo iš išorės atrodo sveikas ir atlieka savo funkcijas, pamažu yra, o atsiradusios keraminės dulkės patenka į degimo kamerą. Pasitaiko atvejų, kai ardant remontuojamą variklį cilindruose randama nedidelių keramikos gabaliukų. Degimo kameroje susikaupusios keraminės dulkės lemia greitesnį cilindrų susidėvėjimą. Taigi ir variklį gali tekti keisti pirmiau laiko Tokių staigmenų gali pateikti atrodytų visiškai sveikos ir puikiai veikiančios detalės. Matyt ne be reikalo Europoje įprasta katalizatorius keisti kas 100 000 km, nors jie turėtų veikti dar 50 000 km.

UAB „KATALIZATOR.L" informacija

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Efektyvūs stabdžiai saugo slidžiame kelyje

Efek­ty­vūs stab­džiai rei­ka­lin­gi bet ku­riuo me­tų lai­ku, ta­čiau la­biau­siai - žie­mą

Apie automobilių variklių žvakes

Nors dyzelinių ir benzininių automobilių variklių žvakės

13 „Mitų griovėjų“ sugriautų automobilinių mitų

Laidą „Mitų griovėjai" žino beveik visi televizijos žiūrovai.

Lyginame: variatorius, robotizuota PD ir automatinė PD

Nesvarbu, pirksite naują ar naudotą automobilį, tikrai kils klausimas ...

Autoservise gali ir "nurengti"

Sunku būtų rasti vairuotoją, negirdėjusį nė vienos istorijos apie...

2011-ieji – perversmo automobilių pramonėje metai

Galima drąsiai teigti, kad 2011 m. įeis į automobilizmo istoriją.

Pasaulinės automobilių pramonės laukia nauja krizė?

Įvertinus tai, kad dauguma Japonijos gamyklų vis dar nedirba, klausimas tampa labai aktualus

Servisų meistrai tyko lengvatikių

Dalis automobilių remonto dirbtuvių meistrų sėkmingai įvaldė techniką, kaip pasipelnyti iš patiklių ir mažai ką apie mašinų remontą išmanančių žmonių.

Automobilių vagies prisipažinimas

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė įdomus straipsnis, kurio autorius teigia gavęs interviu iš automobilių vagystėmis užsiimančio žmogaus.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: