Išorinio apšvietimo prietaisai, kuriais naudojasi kiekvieno automobilio vairuotojai, atlieka dvi funkcijas. Viena iš jų - suteikti patogumą savo šeimininkui, apšviesti kelią; kita - kurti patogumą aplinkiniams. Abi šios funkcijos turi bendrą galutinį tikslą - važiavimo saugumą - ir jas gali atlikti tik nesugedę apšvietimo prietaisai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių gedimų - lempų perdegimas. Šis defektas yra nereikšmingas automobiliams, kurie eksploatuojami su vienu iš dviejų porinių apšvietimo prietaisų. Tačiau reikia prisiminti, jog du vienos paskirties prietaisai viename automobilyje nedubliuoja vienas kito. Jie reikalingi ne dėl skaičiaus, o tam, kad būtų užtikrinti reikalingi šviesos matymo kampai, kai automobilis yra įvairiose kelio situacijose ir užima skirtingas padėtis kitų atžvilgiu.

Pavyzdžiui, tik pagal du prietaisus galima kartais nustatyti transporto priemonės, važiuojančios tamsoje ta pačia kryptimi arba priešais, tipą, jos padėtį važiuojamoje kelio dalyje, ir įvertinti distanciją. Lempos veikimo metu (išskyrus halogenines lempas) volframas, išgaruodamas, nusėda ant kolbos vidinės dalies, sumažindamas jos skaidrumą. Nustatyta, kad savo tarnavimo pabaigoje kolbos šviesos srautas sudaro maždaug 75 % pradinio. Jeigu po 100-120 darbo valandų pakeičiama viena perdegusi lempa, yra tikslinga pakeisti ir antrąją. Tokiu būdu daug laimėsite - matomumo atstumas pailgės 20-30 metrų. Ramybė ir komfortas važiuojant kainuoja daugiau, negu lemputė. Lempa perdega daugiausia dėl to, kad palaipsniui didėja srovės tankis (vadinasi, ir temperatūra) silpniausiame siūlo pjūvyje. Karštos ir šaltos lempos pasipriešinimas yra skirtingas. Kiekvieno įjungimo metu staigiai, 8-10 kartų stipriau už normą, pakyla srovė. Aišku, kad tai neigiamai įtakoja lempos tarnavimo laiką, ir ji perdega dažniausiai įjungimo momentu. Labai stipriai sutrumpėja jos tarnavimo laikas, kai yra padidėjusi įtampa dėl neteisingo reguliatoriaus relės darbo. Pavyzdžiui, viena valanda darbo prie 13,63 V įtampos (101 %) atitinka 12 valandų lempos degimą prie 13,5 V.

Lempos genda dažniau, kai mašiną grubiai eksploatuoja blogame kelyje. Volframas šildant tampa minkštas, plastiškas. Jeigu lempa dažnai kratoma, siūlas nutrūksta. Beje, lempa gali perdegti ir tada, kai ji yra išjungta. Taip atsitinka, kai atliekami suvirinimo darbai, kai nuo akumuliatoriaus atjungtas ne minusinis, o pliusinis laidas. Automobiliuose elektros tiekimo sistema yra vieno laido (pagal „pliusą"), o lempų prijungimo prie minuso taškai yra skirtingose vietose. Prijungus suvirinimo aparatą, srovė praeina pro lygiagrečiai prijungtų apšvietimo prietaisų siūlus. Kadangi įtampa suvirinimo metu daug didesnė, negu 13,5 V, lempos iš karto perdega. Nemažą įtaką lempų darbui, o vadinasi, ir apšvietimo prietaisų efektyvumui, daro pasipriešinimo padidėjimas lempų trinkelėse arba šakučių sujungimuose. Kai jie blogai apsaugoti nuo dulkių, purvo ir vandens, juose atsiranda elektrolitinių reiškinių ir įvyksta kontaktų pažeidimas. Gerai padeda kontaktinio mazgo užpildymas „Litol" tipo tepalu su priedu „Mendol". Štai elgesio su halogeninėmis lempomis niuansai. Jos veikia esant aukštoms temperatūroms, todėl jų kolboms gaminti naudojamas sunkiai lydomas stiklas - kvarcas. Negalima liesti rankomis kolbos - tik cokolį. Riebalai, kurių visada yra ant pirštų, lieka ant stiklo, ir įjungus lempą, tarsi „įdega" į kvarcą, nuo to jis darosi blausus. Jeigu prieš įsukant lempą į žibintą nuvalysime jos kolbą spiritu, ji ilgam išsaugos geras šviesos technikos charakteristikas.

Dažniausiai paplitę apšvietimo prietaisų sklaidymo įtaisų gedimai - įbrėžimai, purvas iš išorės, rasos kondensacija ant vidaus paviršiaus. To pasėkoje keičiasi matomumo kampai ir signalų atpažinimo nuotolis. Sklaidymo įtaisų optinės savybės pablogėja daugiausia dėl intensyvaus jų „bombardavimo" kietomis dalelėmis (skalda, smėliu ir pan.) mašinos judėjimo metu. Nelabai gera priežiūra - valymas sausu skuduru - sustiprina abrazyvinio poveikio pasekmes, sklaidymo įtaisai pasidengia įbrėžimų tinkleliu, tampa blausūs. Ypač tokiais atvejais nukenčia šviesos signalų prietaisai, nes jie gaminami iš pakankamai minkštų plastmasių. Galima pataisyti reikalus, anot patyrusių automobilininkų, galima naudojant „Polirolį vėjo apdžiovintiems paviršiams" . Siekiant suteikti šviesos srautui reikalaujamą spalvą, į plastmases įdedama dažiklio. Tačiau laikui bėgant dėl natūralaus senėjimo ir veikiant saulės radiacijai dažiklis išblunka, sklaidymo prietaisas tampa šviesesnis. Išblukimo procesas vyksta intensyviau medžiagos šildymo metu, jeigu žibintas dega saulėtą dieną.

Dėl stipraus išblukimo žibintas gali prarasti savo funkcijas: pasikeis signalo prasmė, jo spalva taps blanki, o šviesos jėga gali viršyti leistiną ribą. Apskritai, šildymas yra daugelio apšvietimų prietaisų gedimų priežastis. Lempa šildo vidinę žibinto erdvę, kuri paprastai nėra didelė. Jeigu tai vyksta judėjimo metu, tai oro srovė gerai atšaldo prietaisą. Jeigu žibintas su didelio galingumo lempa (21 Vt) ilgai veikia stovėjimo metu, tai galimas net lokalus sklaidymo įtaiso išsilydymas, ir jis praranda pradinę formą. Šildymas ir jį keičiantis apšvietimo prietaisų atšaldymas veikia ir jų darbo kokybę. Išjungus lempą, oras žibinto viduje atšąla ir įtraukia porciją oro iš išorės. Vandens ir kietos dulkės nusėda ant optinių reflektoriaus ir sklaidymo įtaiso paviršių, ant lempos kolbos. Galų gale drėgmė kondensuojasi ir išteka per drenažo angas, o kai jos užkimštos, susidaro sąlygos korozijai pagreitėti. Jeigu jūs pastebėjote, kad sklaidymo įtaiso vidinis paviršius nuolat rasoja, reikia būtinai išvalyti drenažo angą. Vandens lašas ant sklaidymo įtaiso vidinio paviršiaus primena mažą lęšį: jis surenka ir išsklaido šviesos spindulius. Dulkių, drėgmės ir purvo kiekis prietaiso viduje staigiai pakyla, jeigu ant sklaidymo įtaiso yra kiaurų įbrėžimų. Palikti sklaidymo įtaisą sudaužytą neleistina ne tik dėl šios priežasties.

Svarbiau yra perduodamos informacijos prasmės pasikeitimas. Šviesos signalų prietaisuose, kaip ir žibintuose, veikia visas sklaidymo įtaiso paviršius, jis visas pripildytas šviesos. Jeigu nudaužta dalis spalvotų šviesų sklaidymo įtaiso, signalas priimamas kaip dvispalvis - baltas ir raudonas, baltas ir oranžinis. Kai nudaužytos vietos plotas didelis, balta spalva užgoš pagrindinio signalo spalvą ir visiškai iškreips jo prasmę. Toks užpakalinių žibintų gedimas, be to, sustiprina jų akinantį poveikį. Kalbant apie žibintus, žinomi atvejai, kai judėjimo metu iš jų iškrisdavo suskilusio sklaidymo įtaiso gabalai ir pažeisdavo automobilio padangas. Neretai vietoje sudaužytų sklaidymo įtaisų į žibintus įstato plokšteles iš spalvoto organinio stiklo. Tai daryti visiškai neleistina. Tokie savos gamybos sklaidymo įtaisai sustiprina akinimą ir labai susiaurina matomumo kampus. Apvalių žibintų sklaidymo įtaisus gamyklos sąlygomis specialių įrenginių pagalba griežtai orientuoja pagal lempą. Tiksliai įstatyti naują stiklą vietoj sudaužyto garažo sąlygomis praktiškai neįmanoma. Todėl, jeigu jau žibinti sklaidymo įtaisas sudužo, pakeiskite visą optinį elementą. Žibinte su ne apvalia šviesos anga savarankiškai pakeisti pažeistą sklaidymo įtaisą visai įmanoma.

Labai svarbu stebėti, kad optinis elementas būtų teisingai įmontuotas į žibintą - užrašas „į viršų" arba strėlytė visada turi būti pačiame viršuje. Kitaip žibintas akins priešais važiuojančius vairuotojus net įjungtas artimosios šviesos režimu. Siekdami apsaugoti sklaidymo įtaisą nuo mechaninių pažeidimų, kai kurie vairuotojai naudoja plastmasinius skydelius, tvirtinamus prieš žibintus. To daryti nevertėtų dėl to, kad, veikiami lekiančių dideliu greičiu kietųjų dalelių, tokie skydeliai labai greitai tampa blausus ir žymiai iškreipia šviesos srauto struktūrą. Žibintai su tokiais apsauginiais prietaisais turi stipresnį (30-40 procentų) akinantį poveikį ir tuo pat metu jų kelio apšvietimo atstumas sumažėja 20-30 procentų. Neskaidrių apmautų panaudojimas leistinas ir visiškai pateisinamas prieš miglą naudojamų žibintų sklaidymo įtaisų apsaugai, nes signalizacijos funkcijos šie žibintai neatlieka, o lyjant, sningant ar miglos atveju apmautai nuimami.

Dažniausiai pasitaikantis apšvietimo prietaisų reflektorių gedimas - veidrodinio paviršiaus optinių savybių pažeidimas. Visų pirma, taip atsitinka dėl korozijos, kuri dažniausiai atsiranda reflektoriaus apatinėje dalyje nuo čia susirenkančios drėgmės ir blogos žibinto ventiliacijos. Reflektoriaus korozija sumažina šviesos srauto intensyvumą. Esant tolimajai šviesai, tai pasireiškia kelio apšviesto ruožo sumažėjimu, o artimajai - tuo pačiu ir dar netolygiu kelio arba kelkraščio apšvietimu. Negalima laikyti gedimu prieš miglą naudojamų žibintų skirtumų. Svarbiausia - kad jie būtų du vienos spalvos (baltos arba geltonos) ir jų išdėstymas ant automobilio bei reguliavimas atitiktų esančias taisykles.

Ant kai kurių automobilių yra papildomų apšvietimo prietaisų. Ypatingai populiarūs papildomi stabdymo signalai. Juos montuoja bet kur, net kartais ant purvasargių. Kartais tam tikslui naudojami kitų automobilių modelių žibintai. Jokio kito efekto, išskyrus žalą, šie prietaisai dažniausiai neteikia. Keturi vieno tipo ir vienu metu veikiantys žibintai turi sustiprintą akinimo poveikį ir tam tikromis sąlygomis gali padaryti meškos paslaugą važiuojančiam iš paskos vairuotojui, taip pat ir automobilio savininkui. Lengvajame automobilyje vis dėlto neblogai įrengti specialius papildomus stabdymo signalus, bet geriau ne tokius ryškius. Juos montuoja salono viduje už užpakalinio stiklo. Būtent juos (o ne pagrindinius stabdymo žibintus) dažniausiai mato važiuojantys iš paskos krovininių automobilių vairuotojai, ypač sunkiasvorių modifikacijų. Vienas iš labiausiai paplitusių gedimų įjungiant bet kokio apšvietimo režimo priekinius žibintus - viename žibinte dega artimoji šviesa, o kitame - tolimoji. Tokio automobilio eksploatavimas beveik prilygsta nusikaltimui, nes katastrofiškai pablogėja prasilenkimo sąlygos. Priešais važiuojančio automobilio vairuotojas bus apakintas. Tie žmonės, kurie specialiai įrengia tokius žibintus savo automobiliuose (deja, yra ir tokių vairuotojų), klysta manydami, jog pagerina sau kelio apšvietimą. Matomumas abiem režimais sumažėja beveik dvigubai.

Kartais abu siūlai (artimosios ir tolimosios šviesos) dega vienu metu. Šviesa šiuo atveju blausi. Priežastis - kontakto su „mase" pažeidimas. Toks gedimas gali būti bet kokiame apšvietimo prietaise su dviejų siūlų lempa, ir jį pašalinti reikia iš karto, kai tik pastebėjote. Daugelį apšvietimo prietaisų gedimų lengva pastebėti, jeigu atidžiai elgsitės su automobiliu. Ir visų pirma, kiekvienas automobilio savininkas turi įsiminti, kad rūpintis geru apšvietimu reikia iš egoisto pozicijos. Juk kaip pašauksi, taip ir atsilieps, o varžytis, kas daugiau sudarys nepatogumų aplinkiniams kelyje, ne tik neetiška, bet ir labai pavojinga.

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos iš Scanpix

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.