Sistemos sandara

Aušinimo sistemą sudaro radiatorius, ventiliatorius, vandens siurblys, termostatas, šilumos jungiklis, plėtimosi bakelis ir sujungimo žarnelės. Kai variklis šaltas, termostatas būna uždaras, vandens siurblys skystį pumpuoja per vidinius kanalus, apvedimo žarnelę (ir šildytuvo grandinę, jeigu jis įjungtas), termostato kapsulę ir vėl grąžina jį prie vandens siurblio įeinamosios angos. Jei norite, kad variklis greičiau įšiltų, neskubėkite jungti šildytuvo.

Cirkuliuojantis vanduo aušina variklio cilindrus, degimo kamerų paviršius ir vožtuvų lizdus. Kai aušinimo skystis pasiekia atitinkamą temperatūrą, atsidaro termostatas. Aušinimo skystis cirkuliuoja viršutinėje žarnoje prie radiatoriaus viršaus.

Tekėdamas per radiatorių, skystis aušinamas oro srautu (kai automobilis juda), kurį, jei būtina, sustiprina elektrinis aušinimo ventiliatorius. Pagaliau aušinimo skystis grįžta į vandens siurblį per apatinę žarnelę ir atidarytą termostatą.

Elektrinis aušinimo ventiliatorius valdomas šilumos jungikliu, įmontuotu į radiatoriaus pagrindą. Aušinimo skysčio temperatūra reguliuojama cilindrų bloko galvutėje esančiu davikliu.

Gausu priežasčių

Dirbdamas automobilio variklis labai įkaista. Degimo kameroje aukščiausia temperatūra gali siekti apie pustrečio tūkstančio laipsnių. Tokio karščio pakanka aliuminio stūmokliams išlydyti, cilindrų blokui ir variklio galvutės paviršiui deformuoti. Aušinimo sistema pašalina dirbančio variklio pagamintos šilumos perteklių, sumažina temperatūrą trečdaliu.

Variklis dažniausiai perkaista, kai aušinimo sistema užsikemša rūdimis, nuosėdomis, joje nėra slėgimo, sutrinka aušinimo skysčio cirkuliacija radiatoriumi, naudojamas netinkamas aušinimo skystis, kai atsipalaiduoja arba praslysta ventiliatoriaus dirželis, neveikia termostatas, perkaista automatinė transmisija, netinkamai sureguliuota degimo sistema.

Dar vieną aušinimo sistemos gedimą galima nustatyti ir iš kvapo. Jeigu automobilis išskiria saldų aromatą, tai ženklas, kad kažkur nuteka tosolas. Jei variklio temperatūros rodyklė šokinėja kaip pasiutusi, tai rodo, kad jis perkaitęs, o verdantis tosolas veržiasi lauk. Tai gali tapti variklio gedimo priežastimi.

Jeigu temperatūra normali, reikia po variklio antvožu apžiūrėti visas žarneles ir aušinimo sistemos radiatorių, ar neleidžia skysčių. Jei saldų kvapą pajutote įjungę krosnelę, vadinasi, susidėvėjo šildymo sistemos radiatorius.

Jeigu skysčių nuteka daug, pradės rasoti radiatoriai, po kilimėliais atsiras balų. Skubiai pripilkite aušinimo skysčio ir skubėkite į servisą.

Jei sistema užvirė

Prižiūrimo automobilio aušinimo sistema netgi vasarą per didžiausius karščius ir grūstis „neužvirs". Norėdami, kad ir jūsų transporto priemonė būtų tvarkinga, patikrinkite jos aušinimo sistemą.

Svarbu laiku keisti aušinimo skystį, plauti aušinimo sistemą ir stebėti, ar tvarkingai veikia termostatas, davikliai, siurblys ir kiti prietaisai.
Tačiau jei jums jau nutiko tokia nelaimė ir temperatūros rodyklė pasislinko prie pavojingos ribos ar prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti, reikia skubiai imtis atitinkamų veiksmų.

Pirmiausia įjunkite iki galutinės ribos salono apšildymą - tai ne kas kita, kaip papildomas radiatorius, turintis gana stiprų pūtimą, pro kurį išeina nemažas šilumos kiekis. Tai turėtų pagelbėti mėginant atvėsinti automobilio aušinimo sistemą. Aišku, patiems tokio automobilio salone būti menkas malonumas, todėl stabtelėkite šalikelėje.

Jei iš po antvožo dar nesiveržia garai, variklio neišjunkite: kol jis veikia, aušinimo skystis, jeigu tik dirba siurbliukas, sistemoje galbūt tebecirkuliuoja.

Vos tik variklis sustabdomas, skysčio cirkuliacija sustoja. Pačiose karščiausiose vietose jis užverda, ir variklis gali patirti rimtą gedimą.
Jei ir tai negelbsti, o temperatūra toliau grėsmingai kyla, vadinasi, problema rimtesnė - būtina išjungti variklį.

Tačiau jokiu būdu neleiskite jam pačiam aušti: pasukite variklį starteriu. Taip jūs tarytum vėdinsite variklį ir bent šiek tiek ataušinsite labiausiai įkaitusius jo mazgus.

Tik nieku gyvu į neatvėsusią sistemą nepilkite šalto aušinimo skysčio. Tai pats tikriausias būdas suskaldyti bloko galvutę. Taigi leiskite varikliui ataušti, o tuomet pamėginkite kreiptis į meistrus ir išsiaiškinti perkaitimo priežastį.

Galima patikrint patiems

Pagrindinis požymis, kad yra gedimas, vienaip ar kitaip susijęs su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė, o priežastys gali būti labai įvairios.

Aušinimo sistemos spaudimą paprastai gali patikrinti kiekvienas vairuotojas, tereikia ranka suspausti viršutinę radiatoriaus žarnelę. Jeigu ji kieta, vadinasi, slėgimas yra, o jei pavyko suspausti - slėgimas krito dėl atsiradusio nesandarumo.
Prižiūrint variklį kartais aušinimo skysčio bakelyje arba ant alyvos įpylimo angos kamščio galima pastebėti putas. Vadinasi, į variklio tepimo sistemą patenka aušinimo skysčio.

Dažniausiai taip atsitinka, kai deformuojasi variklio galvutė, tuomet pro nesandarius tarpus alyva ir aušinimo skystis susimaišo, o tada ima putoti.

Tokiu atveju pirmiausia reikėtų išplauti aušinimo sistemą, pripilti naujo skysčio ir paleisti variklį. Jei vėl pastebėsite atsirandančių putų, kreipkitės pagalbos į servisą - veikiausiai teks šlifuoti variklio galvutę ir dėti naują tarpinę.

Jei aušinimo skysčio temperatūros rodyklė tepakyla iki 40-50 laipsnių, vadinasi, aušinimo skystis, nespėdamas įšilti, visą laiką cirkuliuoja didžiuoju ratu, termostatas būna visiškai atidarytas, nes susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė.

Šia išvadą patvirtina ir kiti požymiai. Jei paleidote šaltą variklį, palieskite radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarneles - jos abi šyla vienu metu ir vienodai.

Dėl sugedusio termostato ilgai neįšylantis variklis greičiau dėvisi, taip pat padidėja degalų sąnaudos. Jei termostatas tvarkingas, o variklis vis tiek blogai aušinamas, greitai kaista, vadinasi, aušinimo sistemoje susidarė oro kamštis. Jį pašalinti galima iš sistemos išsiurbiant orą.

Donatas BRAZDEIKIS