Tie, kurie automobiliais važinėja tik šiltuoju metų laiku, nekantriai laukia, kada prabėgs paskutinis žiemos mėnuo, ir pradeda ruoštis „vairavimo" sezonui. Deja, kartais tokie vairuotojai susiduria su rimtomis problemomis. Taigi, kokie nemalonumai gali tykoti per žiemą „snaudusio" automobilio?

Pirma - akumuliatorius

Daug buvo diskutuota apie tai, kad įkrauto akumuliatoriaus laikymas šiltoje patalpoje jam ne į gera, tačiau entuziastų, tempiančių juos žiemą namo, nemažėja. Šiuo atveju nereikia painioti dviejų esminių dalykų: būtinybės užvesti variklį, kai už lango -20 C, ir nenaudojamo akumuliatoriaus saugojimo. Taip, niekas nesiginčys, kad šiluma aktyvina akumuliatoriuje vykstančias reakcijas ir, norint paleisti šaltą variklį, labiau tinka šilumoje buvęs akumuliatorius, nes jis atiduos stipresnę srovę. Deja, šilumoje akumuliatorius greičiau išsikrauna, sparčiau vyksta teigiamų plokštelių korozija. Taigi, jei planuojate akumuliatorių ilgai laikyti nenaudojamą, jį vertėtų palikti šaltame garaže, tikrai neverta nešti į šiltą patalpą. Juo labiau, kad techniškai tvarkingas akumuliatorius su elektrolitu, kurio tankis siekia 1,28 g/cm3, gali atlaikyti ir -60 C. Išsikrovęs gali užšalti ir -15 C.

Kita vertus, yra sukurtas akumuliatorių saugojimo šilumoje metodas: iš įkrauto akumuliatoriaus nupilamas elektrolitas ir vietoj jo įpilama 5 proc. boro rūgšties tirpalo. Kai ateina laikas naudoti, tirpalas išpilamas ir supilamas elektrolitas. Tik reikia nepamiršti koreguoti jo tankį. Žinotina - šis metodas tinka tik palyginti naujiems akumuliatoriams. Vartant seną akumuliatorių, aktyvi masė gali išbyrėti ir užkimšti plokšteles.

Prieš naudojant, net ir šaltyje saugotą akumuliatorių reikia pakrauti. Prieš montuojant akumuliatorių į automobilį, reikia patikrinti ir prireikus nuplauti antgalius bei gnybtus geriamosios sodos tirpalu. Taip pat galima iš fetro arba veltinio iškirpti nedidelius žiedus, kurie maunami ant akumuliatoriaus kontaktų ir sutepami variklio tepalu. Kontaktus ir vidinį gnybtų paviršių reikia nušveisti smulkiu švitriniu popieriumi, sandariai užmauti vienus ant kitų ir iš viršaus sutepti tepalu.

Apžiūra būtina

Per žiemą automobilyje gali atsirasti ir kitų problemų, susijusių su elektros įranga. Dažniausia šių problemų šaltinis vienas - kontaktų arba gnybtų rūdijimas. Tarkim, pasukus užvedimo raktelį, kontrolinės lemputės dega tokiu pat intensyvumu, nesigirdi relės spragsėjimų. Tokiu atveju aišku, kad srovė per spynelės kontaktus nepasiekia relės arba ji per silpna, kad suveiktų relė. Tokiu atveju teks ardyti net ir „neardomas" spyneles. Tarkim, jei jūs turite rusišką automobilį, tai galima išgręžti sutvirtinimo kniedžių galvutes ir pakeisti jas varžteliais. Tokiu atveju spynelė ateityje bus išardoma ir nesunkiai remontuojama. Probleminius kontaktus nuvalykite švitriniu popieriumi ir nupoliruokite.

Gali būti sugedęs ir pats starteris. Tarkim, gali būti parūdiję arba apdegę kontaktai, atsipalaidavę laidų ar sraigtinių gnybtų tvirtinimai. Tokiu atveju starterį teks nuimti ir gabenti elektrikui. Bus galima patikrinti ir kolektoriaus būklę. Prireikus jį bus galima išvalyti, priveržti tvirtinimo gnybtus, apžiūrėti šepetėlius (gal net pakeisti) ir sutepti guolius.

Ir vėl drėgmė

Dar viena rimta pavasario problema - vanduo keliuose. Be vandens gyvybė neįmanoma, bet automobilius jis veikia neigiamai ir patekęs į vidų gali pridaryti problemų. Netikėti gedimai, trumpi jungimai, degimo, generatoriaus ar starterio problemos - įprastas drėgmės poveikio rezultatas. Dėl per didelės drėgmės gali pradėti streikuoti ir karbiuratorius. Drėgmė gali pakenkti stabdžiams. Pasivažinėjus balomis per naktį gali užšalti stovėjimo stabdžio lynas, o kur dar rūdijantys cilindriukai ir juose stringantys stūmokliai, pažeistos gumos ir kt.

Tie, kurie važinėja visą žiemą, artėjant pavasariui ypač kruopščiai apžiūri automobilį, ypač daug dėmesio skirdami kontaktų, gnybtų ir žvakių izoliatorių švarai, kovoja su visur patenkančia drėgme.

Pastebėta, kad pavasarį dažniau genda apšvietimo įtaisai ir signalizacija.
Prieš išvažiuojant į miestą juos reiktų apžiūrėti. Juk ne vienas matėme, kaip keistai kartais elgiasi priešais važiuojančio automobilio šviesos sistema - įsijungus „stop" signalui pradeda šviesti kitos lemputės, įjungus posūkius pradeda mirksėti ir kiti apšvietimo sistemos prietaisai. Ypač tokie „linksmi" automobiliai pavojingi „žaliems" vairuotojams. Problemos priežastis paprasta - netvarka atitinkamose grandinėse. Tokioje grandinėje arba blogas minusinio laido kontaktas su „mase", arba tarp skirtingų grandinių susidarė įtampai laidus tiltelis. Jis gali susidaryti, jei tarp laidų pateko vandens. Ypač greitai tiltelius „kuria" sūrus gatvių vanduo. Neigiamai vanduo gali veikti valytuvų ir purkštukų darbą. Jeigu automobilyje pastebėjote tokio tipo gedimų, dabar jau aišku, kaip juos reikia šalinti.

Kai su elektros įranga išsiaiškinsite, reiktų žvilgtelti po automobiliu. Gal pastebėsite tepalo ar techninių skysčių prasisunkimo požymių? Pririekus teks pripilti tepalo į variklį, pavarų dėžę, užpakalinio tilto reduktorių. Jeigu pastebėsite, kad trūksta aušinimo skysčio, būtina rasti vietą, per kurią jis išteka. Jeigu suteka į vidų, į variklį - pažeista galvutės ir cilindrų bloko tarpinė. Žinotina, kad net trumpos kelionės, kai variklį tepa tepalo ir antifrizo mišinys, gali baigtis kapitaliniu pastarojo remontu. Jeigu abejojate dėl aušinimo skysčio „kelionės taško", verčiau patikrinkite, kas jūsų automobilio karteryje. Blogiau nebus.

Jei variklis nenori suktis

Iš sistemos gali „dingti" ir stabdžių sistemos skystis, tad pavasarį būtinai patikrinkite ir stabdžius. Jeigu skysčio trūksta nedaug, tiesiog papildykite iki reikiamo lygio. Jeigu bakelis tuščias - pamirškite visas keliones ir skubiai imkitės stabdžių sistemos remonto.
Jei skystis ištekėjo iš sankabos sistemos, tai nėra taip pavojinga, tačiau irgi nemalonu. Papildę jį iki reikiamo lygio galite važiuoti, tačiau su remontu netempkite.

Ilgiau stovėjus gali būti sunku užvesti variklį. Su šia problema gali susidurti net ir patyręs techniškai tvarkingo automobilio vairuotojas. Dažnai problema būna net per daug aiški - senas benzinas, netekęs daugumos lengvųjų frakcijų (dar blogiau, jei jis iškart buvo atskiestas neaiškaus pardavėjo). Mėgstantys kaupti atsargas žmonės kartais nusiperka labai daug benzino ir ilgai jį saugo. Deja, po to benzinas tinka nebent plauti detales.

Kai pagaliau variklį pavyko užvesti, galima patikrinti slėgį padangose. Nenustebkite, jeigu jas teks pūsti.
Susitvarkius su padangomis ir sėdus prie vairo, gali laukti dar viena nemaloni staigmena - neišsispaudžianti sankaba. Žinoma, nepavyks įjungti ir pavaros. Priežastis seniai žinoma. Per ilgą stovėjimą vedantysis sankabos diskas „prilipo" prie išspaudžiamojo disko ir neatsiskiria. Atplėšti vieną diską nuo kito galima, jeigu išspaudus sankabos paminą transmisijoje bus sukurti intensyvūs trūkčiojimai. Paprastai tokiais atvejais pašildomas variklis, išjungiamas, įjungiama pirma pavara ir variklis užvedamas - starterio galios užtenka, kad automobilis pajudėtų iš vietos. Išjudinus automobilį ir laikant įspaustą sankabos paminą, staigiai spaudžiama ir atleidžiama akseleratoriaus pamina. Jeigu važiuojate nelygiu keliu, 100 m. turėtų užtekti, kad diskai atšoktų vienas nuo kito. Kita vertus, jeigu šalia yra galinčių padėti žmonių, nereiktų perkrauti starterio. Automobilio išjudinimui verčiau panaudoti kelias „žmogaus galias".

Žinotina - pavasarį automobilis gali pateikti ir daugiau „staigmenų", tačiau minėtos - tipiškiausios ir dažniausiai pasitaikančios. Be to, jos būdingos artėjančiam metų laikui ir su jomis tikrai susidurs ne vienas „vasarinis" automobilinkas, tad tikimės, kad mūsų pateikti patarimai bus naudingi.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.