Pirmoji automobilių dujų sistema (ADS) buvo mechaninė. Joje į variklį patenkantį dujų ir oro mišinį reguliavo vakuumas. Nepaisant to, kad šios sistemos yra pačios netobuliausios, nes pasirodė anksčiau už visas kitas, jos dar gaminamos. Pagrindinis jų privalumas - maža kaina, kurią lėmė ir tai, kad Vakarų Europos šalyse pirmosios kartos ADS buvo uždrausta dėl didelio toksiškumo. Dabar šios sistemos parduodamos dempingo kainomis. Be to, pirmąsias ADS paprasta montuoti ir eksploatuoti. Žinoma, reikia nepamiršti, kad sistema turi ir trūkumų. Kadangi į variklį patenkančių dujų kiekis reguliuojamas rankiniu būdu, bet kokių parametrų (tarkim, dujų fizinių ar cheminių savybių) pasikeitimas lemia netinkamą sistemos darbą. Ypač daug problemų kelia variklio veikimas tuščia eiga - tai aiškiai rodo, kad dujos dozuojamos netinkamai.

Įdomu tai, kad pirmosios kartos ADS galima montuoti ir į variklius su karbiuratoriumi, ir su įpurškimu. Naudojant mechaninius purkštukus, papildomai reikia sumontuoti specialią relę, atjungiančią kuro siurblį tuo metu, kai automobilis perjungiamas į dujų režimą. Elektriniai purkštukai keičiami vadinamaisiais emuliatoriais - jų veiklą imituojančia įranga. Ji būtina tam, kad elektrinis variklio blokas neišjungtų visos sistemos dėl „neveikiančių" purkštukų. Perjungiant iš benzino į dujų režimą, atsijungia elektriniai purkštukai, o ne siurblys.

Kaip ir galima buvo tikėtis, pirmos kartos ADS kelia tam tikrų mechaninių problemų (tarkim, sprogimai įsiurbimo kolektoriuje), todėl ji pamažu išstumiama iš rinkos.

Kaina vis dar patraukli, tačiau specialistai jas rekomenduoja montuoti tik varikliuose su karbiuratoriais, ir tik tokiu atveju, jei labai trūksta pinigų.

Antrosios kartos ADS turėjo mechaninę sistemą su elektroniniu valdymu. Sistema buvo sukurta dėl didėjančių reikalavimų dujinei įrangai. Pagrindinis stimulas - padaugėjo automobilių su įpurškimu.

Lyginant su pirmąja karta, šios kartos ADS turi daugybę privalumų, nes valdymo procesą atlieka ir prižiūri mikroprocesoriai. Tai užtikrina tikslesnį ir stabilesnį dujų dozavimą, variklis tvarkingai dirba tuščia eiga, pagerėja dujų ir oro mišinio kokybė.

Antros kartos ADS galima montuoti ir į automobilius su įpurškimu. Jos schema ta pati. Vienintelis skirtumas tas, kad elektromechaninį žingsninį dozatorių, atsakingą už dujų padavimą, pakeitė specialus elektroninis blokas. Tai iš dalies leidžia kompensuoti reduktoriaus netikslumus.

Dozatorius turi užtikrinti nuolatinį reikiamą stechiometrinį degaus mišinio santykį. Deja, praktika rodo, kad tai ne visada pavyksta. Ypač - pereinamuosiuose režimuose. Įsiurbimo kolektoriuje gali vykti savaiminis kuro mišinio užsidegimas (sprogimas). Išgirdus sprogimą būtina patikrinti automobilio ADS ir elektros įrangą, nes sprogimas gali sunaikinti įsiurbimo kolektoriaus plastiką arba net oro sunaudojimą matuojantį daviklį. Siekiant užkirsti tam kelią, reikia naudoti specialų įrenginį, išleidžiantį papildomą spaudimą iš įsiurbimo kolektoriaus ertmės.

Montuojant šią sistemą į automobilius su įpurškimu, tenka įrengti papildomą specialią relę, atsakančią už kuro siurblio atjungimą arba emuliatorius. Būtina sumontuoti daviklius, matuojančius į variklį patenkančių dujų kiekį, ir įrengti tinkamą dujų ir oro maišymo įrenginį.

Šios kartos sistemos kainuoja daugiau už savo pirmtakes, tačiau tikrai verta mokėti daugiau, nes antroji karta patikimesnė ir patogesnė eksploatuojant. Jos tinka visiems varikliams su karbiuratoriais. Montuojant į automobilius su įpurškimu tam tikra rizika lieka: pavojus sugadinti sistemos detales padidėja, jei ją montuojant arba reguliuojant buvo padaryta klaidų. Antrosios kartos ADS pasirinkęs automobilio su įpurškimu savininkas turi būti pasirengęs įvairiems netikėtumams.

Trečiosios kartos ADS turi sinchroninį dujų įpurškimą ir specialų dozatorių skirstytuvą. Dujos patenka per purkštukus, esančius tiesiai prieš variklio įsiurbimo vožtuvus, todėl gerokai sumažėja dujų sąnaudos. Nelieka sprogimų įsiurbimo kolektoriuje, nes dabar jis užpildomas ne degiu mišiniu, o oru. Galima teigti, kad su trečios kartos ADS visi galimi nemalonumai dėl dujų ir oro mišinio sudėties pasikeitimų, labai sumažėja arba išnyksta visiškai.

Ši įpurškimo sistema kiekviename etape veiksmingai valdo kuro padavimą, oro ir dujų maišymosi procesą ir kt. Dujomis dirbančio automobilio dinaminės charakteristikos tampa beveik tokios pat kaip ir naudojant benziną. Be to, sistemoje esantys ir už dujų įpurškimą atsakantys elementai pritaikyti bendram veikimui su benzininiu maitinimu.

Svarbus veiksnys - reakcija į darbiniame mišinyje vykstančius pasikeitimus - trečiosios kartos ADS priklauso nuo dozatoriaus skirstytuvo veikimo greičio. Būtent dėl to sistemos techninės charakteristikos gerokai nusileidžia ketvirtosios kartos ADS. Aukštesnė ketvirtosios kartos ADS kaina ne kliūtis, todėl daugelis vairuotojų linkę montuoti į savo automobilius būtent ją.

Ketvirtosios kartos ADS su nuosekliu dujų įpurškimu ir elektromagnetiniais purkštukais išsiskiria tuo, kad purkštukai valdomi individualiai. Tai atlieka valdymo blokas. Taigi jie atidaromi pačiu tinkamiausiu momentu.

Dėl sudėtingos konstrukcijos ketvirtos kartos ADS kainuoja gerokai brangiau už pirmtakes, bet šie privalumai to verti.

Sistemų veikimo pagrindas - standartinis benzininių purkštukų valdymo signalas. Benzininio procesoriaus siunčiamą signalą atitinkamai apdoroja dujų valdymo procesorius. Beje, svarbu pažymėti, kad dujų įpurškimas į įsiurbimo kolektorių vyksta ten, kur sumontuoti benzininiai purkštukai. Taip išsaugomos projektuose numatytos variklio veikimo sąlygos.

Be to, visi standartiniai davikliai, perjungiant į dujų režimą, veikia įprastai, todėl atkrenta būtinybė juos atjungti ar montuoti emuliatorius. Taigi nelieka neutralizatoriaus sudegimo pavojaus.

Dujų padavimo būdas priartina ketvirtos kartos ADS prie benzininių variklių sistemų. Šios sistemos rekomenduotinos automobiliams su įpurškimu ir katalitiniu atidirbusių dujų neutralizatoriumi. Į automobilius su vidaus kompiuteriais gali būti montuojamos tik tokios sistemos. Jeigu sistema bus sumontuota automobilyje su karbiuratoriumi, jis taps beveik toks pats, kaip automobilis su įpurškimu.

Gamintojai nusprendė patobulinti ADS, todėl rinkoje pasirodė penktoji karta. Jos skiriasi tuo, kad kurui naudojama skystas propano ir butano mišinys, įpurškiamas per elektromagnetinius purkštukus. Juos valdo elektroninis dujų padavimo blokas ir standartinis variklio valdymo blokas. Taigi nereikia montuoti silpniausios ADS sistemos dalies - reduktoriaus. Penktosios kartos ADS nekyla problemų dėl padidėjusių kuro sąnaudų arba galios praradimo. Kadangi užvedant variklį nereikia dujų garinti, jį galima užvesti net esant labai žemai temperatūrai.

Siekiant užkirsti kelią garų kamščių susidarymui, skystas propano ir butano mišinys cirkuliuoja sistemos viduje ir turi nuolat pereiti per dujinių purkštukų, turinčių grįžtamojo slėgio vožtuvus, rampą. Šį procesą užtikrina baliono viduje esantis specialus dujų siurblys.

Penktos kartos ADS rekomenduojama montuoti į automobilius su įpurškimu ir katalizatoriumi. Sistemos atitinka Euro 3 ir Euro 4 keliamus ekologijos reikalavimus. Žinoma, reiktų žinoti, kad dėl sudėtingos konstrukcijos jas gali montuoti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Jos kainuoja gerokai daugiau negu visos kitos, jos labai jautrios dujų kokybei, tad šiuo metu plačiau naudojamos tik Vakarų Europoje.

Automobilio, kuriame sumontuota SND įranga, sandarumo patikrinimo metodika.

1.1  Sumontavus SND sistemą, atsakingas asmuo patikrina ar teisingai sumontuoti visi sistemos elementai, apžiūri, ar suveržti visi sujungimai. Po to į balioną įpilama 2-3 litrai dujų ir elektroninio dujų nuotėkio ieškiklio arba muilo emulsijos pagalba patikrinama ar nėra dujų nuotėkio baliono užpildymo magistralėje ir balione, multivožtuve. Paleidus variklį, palaukiama kol jo temperatūra pasieks 40ºC, trumpam paleidžiamas variklis dirbti dujomis, išjungus variklį patikrinama ar nėra dujų nuotėkio likusioje sistemos dalyje. Jei niekur nėra dujų nuotėkio, balionas užpildomas dujų pildymo stotyje dalyvaujant atsakingam asmeniui.Užpildžius balioną, sugrįžtama į dirbtuves ir pratęsiamos SND sistemos derinimo proceduūros vadovaujantis montavimo vadove esančiu aprašymu. Baigus derinimo procedūras dar kartą patikrinama ar nėra dujų nuotėkio ir atliekamas kenksmingų medžiagų išmetamose dujose nustatymas vadovaujantis LAND14-2000 reikalavimais. Eksplotacijos metu sandarumas tikrinamas periodiškai kas 20000 km.

1.2 SND įrangos sandarumas tikrinamas elektroninio dujų nuotėkio prietaiso pagalba. Ketvirto tipo įrangoje galima tikrinti perjungus kuro rūšies perjungėją į benzino padėtį diagnostikos programoje stebint ar nekrenta sistemoje dujų slėgis.

2.Eksploatacijos metu atliekamos techninės priežiūros intervalai

3.Veiksmai,kurių reikia imtis atsiradus SND įrangos veikimo sutrikimams

UAB AUTODUJOS informacija

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.