Vakarų Lietuvos keliais
Atnaujinta: 2020-03-09
  • autobusas
  • baubliaI
  • Church_of_Rietavas001
  • darbo_laikas
  • darius
  • ekslursija_d
  • girenas
  • Kraziu_baznycia
  • Kraziu_seminarija
  • lakunai
  • Poska
  • Rietavas_in_19c
  • Siluva
  • Siluva_aikste
  • Siluva_koplycia
  • siluva_Marija
  • sveksna2
  • sveksna
  • Tytuvenai
  • Tytuvenai_isore
  • vytogala
  • zenklas
  • 2009_0511Darius_ir_Girenas0
  • Rietavas_baznycia
  • Rietavas_freska
  • Rietavas_muziejus

Lietuva nėra labai didelė, tad norint ją galima apvažiuoti per dieną. Jeigu kelionei bus paskirtas bent jau savaitgalis, atsiras proga aplankyti ne vieną įdomią ar gražią vietą. Vakarų Lietuvoje nemažai muziejų, architektūros ar istorijos paminklų, deja, dalis jų nepelnytai pamiršti.

Važiuojant jūros link, pakeliui yra Dionizo Poškos baubliai.

Tai - pirmasis kraštotyros muziejus Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje, įkurtas 1812 m. Jį Bijotuose netoli Skaudvilės miestelio, šalia Pelos upeliuko, įrengė Dionizas Poška. Muziejui pasirinktas 1812 m. Vyšniakalnyje nukirstas didžiulis išdegęs ąžuolas - baublys. Vėliau šalia jo pastatytas dar vienas baublys, „Baublio broliu" vadinamas. Yra žinoma, kad prieš savo mirtį baublius D. Poška testamentu paliko Simonui Stanevičiui, o kai šis mirė, nuo 1848 m. baubliais rūpinosi Pliateris.

Muziejėlis gerokai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. 1924 m. jo vertybės atiteko Tauragės mokytojų seminarijai. 1947 m. Baublio muziejus atkurtas. Pamažu jis perėjo Šiaulių „Aušros" muziejaus žinion. Saugant baublius nuo sunykimo, 1930 m. pastatytos laikinos pašiūrės. Vėliau atlikti ir baublių konservavimo darbai, o 1971 m. ant jų uždėti stikliniai gaubtai. Priešais baublius - dvi kalvos, o ant jų - po paminklą. Vienas jų skirtas muziejaus įkūrėjui Dionizui Poškai, o antrasis - Vytautui Didžiajam.

Dar vienas objektas, kurį verta aplankyti - Stasio Girėno gimtinė, kurioje yra:

1) restauruota 1938 m. statybos klėtelė, kurioje įrengta muziejinė ekspozicija;

2) paminklinis akmuo, ženklinantis S. Girėno gimtinės vietą. Jis pastatytas 1969 m. vietoje jau sunykusio 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio proga pastatyto kryžiaus;

3) 1985-1988 m. atstatyta gyvenamoji troba;

4) ąžuolinis stogastulpis su dviem saulutėmis (Lietuvos aviatorių dovana);

5)1990 m. pagal dailininko A. Varno projektą atstatytas ornamentuotas kryžius.

Klėtelės stenduose - D. Pundziaus sukurti Dariaus ir Girėno biustai, informacija apie lakūnus, S. Girėno kišeninis laikrodis, pluoštelis pašto vokų, ženklų, atvirukų, knygų, albumų, dainų apie Darių ir Girėną natos, „Lituanikos" maketai ir nemažai kitokių įdomių eksponatų.

Gyvenamojoje troboje - autentiškai įrengti kambariai. Didžiajame kambaryje - Vytogalos kaimo istorijos ekspozicija, dokumentai, pasakojantys apie Dariaus ir Girėno pasirengimą skrydžiui per Atlantą, jų laidotuves.

Iš vieno lakūno gimtinės galima pasukti į kito lakūno - Stepono Dariaus (Stepono Jucevičiaus) -gimtinę-muziejų, esantį Dariaus kaime, šalia Judrėnų miestelio.

Muziejus įkurtas 1991-04-30. Tais pačiais metais jis tapo Lietuvos technikos muziejaus padaliniu, o nuo 1995 m. vasario mėn. tai Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys. Muziejus veikia buvusioje gimtojoje S. Dariaus tėvų sodyboje. Anksčiau tai buvo didelis vienkiemis Rubiškės kaime (dabar Dariaus k.). Sodyboje atstatytas S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis. Abiejuose pastatuose veikia ekspozicijos. Vienoje iš jų lankytojai susipažįsta su eksponatais, pasakojančiais apie Lietuvos aviacijos istoriją ir S. Dariaus gyvenimą, o kita ekspozicija sudaryta iš privačios M. Raštikio kolekcijos ir supažindina su senaisiais žemaičių buities reikmenimis.

Šiame muziejuje vyksta nemažai įdomių renginių, minimos svarbios Lietuvos aviacijos ir S. Dariaus gyvenimo datos.

Vėliau galima važiuoti per Švėkšną - miestelį Šilutės rajone, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Tai seniūnijos centras, urbanistikos paminklas.

Švėkšnos centre, senamiestyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis statytas pagal spindulinį planą, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis - 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį - Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas).

Kita sustojimo vieta - Rietavas - miestelis Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės; savivaldybės centras, turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Lankantis Rietave būtinai aplankykite Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią (pastatyta 1873 m.)

ir užsukite į Oginskių kultūros istorijos muziejų.

Muziejuje, buvsioje Oginskių rūmų Muzikos mokykloje, jums bus vaizdžiai pristatyta Oginskių giminės istorija,

Galėsite patyrinėti Oginskių giminės geneologinį medį.

(Rietavo bažnyčios ir muziejaus nuotraukos Audros Šimienėnės)

Važinėjant Vakarų Lietuvos keliais būtina užsukti ir į Kražius.

Kražiai - miestelis Kelmės rajone, prie kelio Kelmė-Šilalė. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras, stovi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (nuo 1763 m. šeštoji Kražių bažnyčia), benediktinių vienuolynas, buvęs jėzuitų vienuolynas, Šv. Roko koplyčia (XIX a.).

Įspūdingai atrodo Kražių gimnazija.

Dar vienas vertas aplankyti objektas - Tytuvėnų architektūrinis ansamblis.

Pats miestas įsikūręs Žemaitijoje, Kelmės rajone, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija.

Čia stovi Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), buvęs bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pr.-XVIII a. pab., vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje), Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja" cerkvė (nuo 1875 m.).

Atsisveikinant su Vakarų Lietuva galima užsukta į Šiluvą.

Tai miestelis Raseinių rajone Tytuvėnų regioniniame parke, prie kelio Raseiniai-Tytuvėnai; seniūnijos centras, urbanistikos paminklas. Stovi Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (pastatyta 1760-1775 m., yra stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas bažnyčios didžiajame altoriuje, minimas nuo 1646 m, iškilmingai kanonizuotas 1786 m.), koplyčia Švč. Marijos apsireiškimo garbei.

Koplyčia pastatyta 1924 m. Marijos apsireiškimo vietoje.

Iš Šiluvos į greitkelį Kaunas-Klaipėda vertėtų grįžti senuoju Žemaičių plentu, nes jis driekiasi per įspūdingą Dainavos slėnį.

Ką dar reiktų žinoti keliaujant

Į tokią kelionę rekomenduotina leistis autobusu arba automobiliu, nes teks įveikti netrumpus atstumus. Jeigu jo neturite, galėsite išsinuomoti automobilį. Taip pat reiktų įvertinti tai, kad kelionė tikrai užtruks porą dienų, o viešbučių ar motelių mažuose Lietuvos miesteliuose pastebėti neteko. Tad nakvynei teks pasiimti palapinę arba išsinuomoti viešbutį. Beje, tai padaryti galima iš anksto.

Kiekviename mieste ir miestelyje yra maisto prekių parduotuvė, tačiau daugumoje jų priimami tik grynieji pinigai, tad prieš kelionę reiktų nepamiršti jų pasiimti. Tik grynaisiais galima atsiskaityti ir perkant muziejų bilietus. Jie nėra brangūs, nuo 1 iki 4 Lt, tik didmiesčių gyventojams gali kiek neįprastai atrodyti muziejų darbo laikas. Dažnas muziejus dirba nuo antradienio iki šeštadienio. Atvykus sekmadienį į vidų gali ir nepavykti patekti.

Bažnyčios atviros nuo ryto iki vakaro, tik už pasivaikščiojimą po Tytuvėnų ansamblį taip pat teks mokėti.

Į Šiluvą, jeigu norite ramiai apžiūrėti ir bažnyčia, ir Mergelės Marijos koplyčią, rekomenduotina vykti ne per Šiluvos atlaidus, vykstančius rugsėjo viduryje. Kai kuriuose muziejuose dar imamas papildomas mokestis už fotografavimą. Pradžiuginti galėtų nebent tai, kad šalia visų įdomesnių vietų yra didelės ir dar kol kas nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Kita vertus, pakeliui apstu objektų, juos apžiūrėti nieko nekainuoja. Tai gamtos, istoriniai ir kultūriniai paminklai. Vakarų Lietuvoje apstu piliakalnių, pakelėse stūkso senesni ar naujesni koplytstulpiai, dėmesį traukia ilgaamžiai medžiai.

Jeigu nebijote vaikščioti, būtinai pasirūpinkite atsargine avalyne ir drabužiais, nes karštą vasaros dieną kopdami į piliakalnį paprakaituosite taip pat, kaip ir sėdėdami pirtyje.

Dar viena problema, su kuria gali tekti susidurti - šiltas maistas. Kavinių rasite tik didesniuose miesteliuose ir šalia greitkelio Kaunas-Klaipėda, tad apsišarvuokite kantrybe ir nusiteikite maitintis sumuštiniais. Kita vertus, tas grožis, kurį galima pamatyti per porą kelionės dienų, tikrai to vertas.

Gero kelio.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Efektyvūs stabdžiai saugo slidžiame kelyje

Efek­ty­vūs stab­džiai rei­ka­lin­gi bet ku­riuo me­tų lai­ku, ta­čiau la­biau­siai - žie­mą

Apie automobilių variklių žvakes

Nors dyzelinių ir benzininių automobilių variklių žvakės

13 „Mitų griovėjų“ sugriautų automobilinių mitų

Laidą „Mitų griovėjai" žino beveik visi televizijos žiūrovai.

Lyginame: variatorius, robotizuota PD ir automatinė PD

Nesvarbu, pirksite naują ar naudotą automobilį, tikrai kils klausimas ...

Autoservise gali ir "nurengti"

Sunku būtų rasti vairuotoją, negirdėjusį nė vienos istorijos apie...

2011-ieji – perversmo automobilių pramonėje metai

Galima drąsiai teigti, kad 2011 m. įeis į automobilizmo istoriją.

Pasaulinės automobilių pramonės laukia nauja krizė?

Įvertinus tai, kad dauguma Japonijos gamyklų vis dar nedirba, klausimas tampa labai aktualus

Servisų meistrai tyko lengvatikių

Dalis automobilių remonto dirbtuvių meistrų sėkmingai įvaldė techniką, kaip pasipelnyti iš patiklių ir mažai ką apie mašinų remontą išmanančių žmonių.

Automobilių vagies prisipažinimas

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė įdomus straipsnis, kurio autorius teigia gavęs interviu iš automobilių vagystėmis užsiimančio žmogaus.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: