Šiuolaikinės automobilių stabdžių ir parkavimo sistemos
Atnaujinta: 2022-03-27
  • IMGP1640__Small_

ABS (Anti-Blockier-System) ABS - sistema, kuri turi apsaugoti stabdančius automobilio ratus nuo užsiblokavimo, kad mašina išlaikytų kursą ir liktų valdoma. Šiandien jos būtinumą visuose lengvuosiuose automobiliuose pripažino daugelis automobilių gamintojų. Jei automobilyje sumontuota ABS sistema, vairuotojui nereikia nuolat kontroliuoti stabdymo stiprumo, vengiant užsiblokavimo, kuris sumažina ir stabdymo efektyvumą. Šiuo uždaviniu rūpinasi elektroninis ABS blokas, analizuojantis iš ratų sukimosi greičio daviklių gaunamus signalus ir per hidromoduliatorių darantis įtaką automobilio stabdymo mechanizmų darbui.

ADK (Abstandsdistanzkontrolle) ADK – atstumo kontrolės statant mašiną sistema, kuri, naudodama ultragarsinius jutiklius, nustato atstumą iki artimiausios kliūties. Sistemą sudaro ultragarsinis keitiklis ir valdymo blokas. Apie atstumą iki kliūties vairuotoją informuoja garso signalas, kurio skambėjimo dažnumas keičiasi mažėjant atstumui. Mažesnis atstumas – dažnesnis signalas. Kai iki kliūties lieka 0,2 m., signalas skamba be pertraukos. Garso signalas pradeda skambėti, kai iki kliūties lieka: -         0,8 m nuo priekinio bamperio kampinių jutiklių, -         1,2 m nuo priekinio bamperio priešakinių jutiklių, -         0,8 m nuo galinio bamperio kampinių jutiklių, -         1,6 m nuo galinio bamperio priešakinių jutiklių, Pastaba. Minėta sistema gali būti žymima ne tik ADK (Abstandsdistanzkontrolle), bet ir PDC (Parking distance control) arba Parktronik.

ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung) – antibuksavimo sistema (AS) AS – sistema, kuri kontroliuoja varančiųjų ratų sukimosi lygį ir įsibėgėjant neleidžia jiems buksuoti. Kai dėl papildomo sukimosi momento prasideda vieno ar visų varančiųjų ratų buksavimas, AS paveikia valdymo sistemą jėgos agregatu, sumažindamas variklio apsukas ir padidindamas varančiųjų automobilio ratų traukos galią. Kaip veikia sistema? Gaudamas iš ABS daviklių informaciją apie varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi dažnumą, AS valdymo blokas sulygina gaunamus duomenis. Jei tarp varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi dažnio yra skirtumas, valdymo blokas pradeda veikti jėgos agregatą, mažindamas jo galingumą. Pirmiausiai AS vėlina darbinio mišinio degimą variklio cilindruose. Jei ši priemonė neduoda laukiamo efekto, AS pradeda veikti kuro padavimo sistemą. Priklausomai nuo ryšio tarp akseleratoriaus paminos ir kuro padavimo įrenginio (mechaninis ar elektroninis), šis veikimo būdas arba atjungią vieną iš kuro purkštukų, arba pakeičia droselio dangtelio atvėrimo kampą. Tokiu atveju ratų sukimosi momentas sumažėja iki optimalaus dydžio ir automobilis pajuda iš vietos arba pradeda greitėti be prabuksavimo.

Brake assistant – dinamiško stabdymo kontrolės sistema Pagrindinė šios sistemos užduotis – nuolat kontroliuoti stabdžių paminos reagavimo greitį. Jei būtina staigiai stabdyti, Brake assistant automatiškai sukuria maksimalų spaudimą stabdžių prievade net iki to, kad suveiktų ABS. Jei stabdžių pamina nuspaudžiama staigiai, dinamiško stabdymo kontrolės sistema per sekundės dalį sukuria maksimalų spaudimą stabdžių preivade, taip sutrumpindama automobilio stabdymo kelią.

EBV (Elektronishe Bremskraftverteilung) – elektroninis stabdymo jėgų skirstytuvas (SJS) Šis mazgas skirtas paskirstyti stabdymo jėgas automobilio stabdymo pradžioje, kai pagal fizikos dėsnius dėl inercijos jėgų poveikio įvyksta dalinis apkrovos persiskirstymas tarp priekinės ir užpakalinės ašies ratų. Veikimo principas. Mašinose su priekiniais varomaisiais ratais stabdant pagrindinė apkrova tenka priekinės ašies ratams, kuriuos veikia didelis stabdymo momentas, o galinės ašies ratai, priešingai, netenka apkrovos ir dėl didelio stabdymo momento gali užsiblokuoti. Siekiant šito išvengti SJS, apdorodama iš ABS daviklio ir stabdžių paminos pedalo padėties daviklio gaunamus duomenis, veikia stabdžių sistemą ir perskirsto stabdymo jėgą ratams proporcingai juos veikiančioms apkrovoms. SJS pradeda veikti prieš pradedant veikti ABS arba jei ABS nesuveikia dėl gedimų.

EDS (Elektronische Differentialsperre) – elektroninis diferencialo blokavimas (EDB) EDB yra logiškas ABS funkcijos papildymas, padidinantis automobilio saugumą, gerinantis jo traukos jėgos charakteristikas važiuojant blogu keliu, palengvinantis pajudėjimo iš vietos, intensyvaus įsibėgėjimo, judėjimo įkalne procesus ir automobilio eksploataciją, esant blogoms gamtinėmis sąlygomis. Sistemos veikimo principas. Posūkyje vienos ašies automobilio ratai nueina skirtingą kelią, todėl jų kampiniai greičiai irgi turi skirtis. Šį greičių skirtumą kompensuoja diferencialas, kuris yra jungiamoji grandis tarp dešinio ir kairio automobilio varomosios ašies ratų. Yra ir trūkumų. Diferencialo konstrukcija tokia, kad jis, nepriklausomai nuo judėjimo sąlygų, sukimosi momentą vienodai paskirsto kiekvienam ratui. Kai važiuojama tiesiu keliu ir automobilio sukibimas su danga yra vienodas, tai nedaro įtakos automobilio valdymui, bet kai varomieji automobilio ratai patenka į atkarpas, kur sukibimas su danga yra skirtingas, ratas, judantis ta kelio dalimi, kur sukibimas yra mažesnis, pradeda buksuoti. Dėl sukimosi momentų vienodumo, kurį užtikrina diferencialas, buksuojantis ratas sumažina kito rato traukos jėgą. Diferencialo blokavimas, kai dešinysis ir kairysis ratai yra ant skirtingos dangos, panaikina šį vienodą skirstymą. Gaudama iš ABS priklausančių daviklių signalus apie sukimosi dažnį, EDB nustato varomųjų ratų kampinius greičius ir nuolat juos lygina. Jei kampiniai greičiai nesutampa, tarkim, dėl vieno rato buksavimo, jis pristabdomas iki to laiko, kol jo sukimosi dažnis sutaps su kito rato dažniu. Dėl tokio reguliavimo atsiranda reaktyvinis momentas, kuris prireikus sukuria mechaninio diferencialo blokavimo efektą. Geriau sukibantis su kelio danga ratas gauna galimybę naudoti daugiau traukos jėgos. Jei sukimosi dažnis skiriasi 110 aps./min, sistema automatiškai pradeda veikti ir be apribojimų veikia, kol pasiekamas 80 km/val. greitis. EDB sistema veikia ir važiuojant atbuline eiga, bet neveikia įveikiant posūkius.

ESP (Elektronisches Stabilitats Programm) – sistema apsauganti nuo šoninio slydimo (SAŠS ) SAŠS – sistema skirta padėti vairuotojui sudėtingomis vairavimo sąlygomis. Iškilus pavojui ji kompensuoja netinkamą vairuotojo elgesį ir padeda išlaikyti automobilį stabilų. Ši sistema rūpinasi traukos ir dinaminio automobilio valdymo sistemos reguliavimu. SAŠS atpažįsta šoninio slydimo pavojų ir tikslingai kompensuoja automobilio nukrypimą nuo stabilaus kurso. Ši sistema taip pat žymima: ASMS (Automatisches Stabilitats Management System), DSC (Dynamic Stability Control), FDR (Fahrdynamik-Regelung), VSA (Vehicle Stability Assist), VSC (Vehicle Stability Control). Sistemos veikimo principas: SAŠS reaguoja į kritines situacijas, kai turimi atsakymai į du klausimus: Kur nusiteikęs važiuoti vairuotojas? Kur iš tikro važiuoja automobilis? Atsakymą į pirmąjį klausimą sistema gauna iš daviklių, kurie nustato vairo pasukimo kampą ir automobilio rato kampinius greičius. Atsakymą į antrą klausimą galima gauti išmatavus automobilio pasisukimo nuo vertikalios ašies kampą ir nustačius jo šoninį greitėjimą. Jei iš daviklių gaunama informacija pateikia skirtingus atsakymus į šiuos klausimus, tai reiškia, kad iškilo kritinės situacijos pavojus ir laikas įsikišti SAŠS.

Kritinė situacija gali atsirasti, jei automobilis: 1. per mažai pasisuka. SAŠS po truputį pristabdo galinį vidinės posūkio pusės ratą, veikia variklio darbo valdymo sistemą ir APD (jei automobilis yra su automatine pavarų dėže). Taip padidinus minėto rato stabdymo jėgą, sukančiosios jėgos vektorius, veikiantis automobilį, sukasi posūkio kryptimi ir grąžina mašiną į numatytą važiavimo trajektoriją, apsaugodamas nuo nuvažiavimo į šalikelę ir padėdamas įveikti posūkį.

2. per daug pasisuka. SAŠS po truputį pristabdo priekinį išorinės posūkio pusės ratą bei veikia variklio darbo valdymo sistemą ir APD (jei automobilis yra su automatine pavarų dėže). Jėgos vektorius, veikiantis automobilį, sukasi į posūkio išorę, apsaugodamas automobilį nuo šoninio slydimo ir paskui jį einančio nevaldomo sukimosi aplink vertikalią ašį. Dar viena situacija, kurioje reikia SAŠS įsikišimo, yra tada, kai tenka lenkti netikėtai ant kelio pasirodžiusias kliūtis. Jei automobilis neturi SAŠS, situacija atrodo maždaug taip: prieš automobilį netikėtai pasirodo kliūtis. Norėdamas ją aplenkti, vairuotojas staigiai suka į kairę, tada, norėdamas ištiesinti automobilį – į dešinę. Dėl to automobilis staigiai pasisuka, galiniai ratai pradeda slysti ir automobilis nevaldomai pradeda suktis apie vertikalią ašį. Jei automobilyje yra sumontuota SAŠS, situacija atrodo kiek kitaip: Vairuotojas, kaip ir pirmu atveju, mėgina aplenkti kliūtį. Gavusi daviklių signalus SAŠS atpažįsta permainingą automobilio judėjimo režimą. Atlikus būtinus skaičiavimus sistema pristabdo galinį kairį ratą, tai padėdama automobiliui pasisukti ir išsaugodama priekinių ratų šoninio sukimo jėgą. Kol mašina juda lanku į kairę, vairuotojas pradeda sukti vairą į dešinę. SAŠS norėdama padėti automobiliui pasisukti į dešinę, pristabdo priekinį dešinį ratą. Tuo metu galinis ratas sukasi laisvai, todėl optimizuojasi juos veikianti šoninio sukimo jėga. Staigus vairuotojo manevras gali iššaukti automobilio sukimąsi aplink vertikalią ašį. Norėdama užkirsti kelią galinių ratų šoniniam slydimui, sistema pristabdo priekinį kairį ratą. Labai kritiškose situacijose toks stabdymas turi būti labai intensyvus, kad būtų įmanoma sumažinti priekinius ratus veikiančias didėjančias šoninio sukimo jėgas.

 

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Nereikalingiausios modernių automobilių funkcijos

Daugelis moderniuose automobiliuose esančių funkcijų tikrai naudingos ir ...

Automobilių vagysčių industrija

Paradoksalu, tačiau automobilių vagystės...

Vagysčių mažėja, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi

Automobilių bei transporto priemonių vagystės šalies kriminalinių nusikaltimų struktūroje užima žymią vietą.

Pasaulinės automobilių pramonės laukia nauja krizė?

Įvertinus tai, kad dauguma Japonijos gamyklų vis dar nedirba, klausimas tampa labai aktualus

Automobilių vagies prisipažinimas

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė įdomus straipsnis, kurio autorius teigia gavęs interviu iš automobilių vagystėmis užsiimančio žmogaus.

Paroda „ALT 2009“

Fotoreportažas

Montuojame automobilio saugos sistemą (signalizaciją)

Atminkite, kad viską reikia daryti itin kruopščiai ir kiekvieną darbą pasitikrinti bent kartą.

Kauno autodienos 2008

Fotoreportažas iš parodos „Kauno autodienos 2008”.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: